Durys, pro kurias bėga šiluma: kiek jūsų lauko durys kainuoja kiekvieną žiemą
Mes investuojame tūkstančius eurų į sienų šiltinimą, renkamės trisluoksnius langus, dedame rekuperatorių – ir visa tai teisinga. Bet kiek žmonių pagalvoja apie lauko duris? Sezoninio audito metu energetikos konsultantai dažnai nustebina namo savininkus: termovizoriaus nuotraukoje durys „šviečia” ryškiau nei bet kuri kita sienos vieta.
Vidutinės lauko durys Lietuvos individualiame name turi plotą apie dviejų su puse kvadratinių metrų. Jei jų šilumos perdavimo koeficientas (U vertė) yra 2,0 W/m²K – o tai standartinė reikšmė senesnėms medinėms ar pigioms metalinėms durims – jos praleidžia tiek pat šilumos kiek penki kvadratiniai metrai prastos kokybės sienos. Per šildymo sezoną tai kainuoja nuo šimto iki dviejų šimtų eurų papildomų šildymo išlaidų – priklausomai nuo šildymo sistemos ir energijos kainos.
Kodėl durys yra šiluminė silpnoji vieta
Durys yra skylė sienoje – ir kad ir kaip gerai jos pagamintos, jų šiluminės savybės visada bus prastesnės nei vientisa šiltinta siena. Klausimas ne ar durys praleidžia šilumą – o kiek.
Trys pagrindiniai šilumos praradimo kanalai: pati varčia (medžiaga ir jos struktūra), rėmo ir sienos jungtis (montavimo kokybė) ir sandarinimo tarpinės (ar jos nepažeistos ir tinkamai prispaustos).
Varčios medžiaga turi didžiausią įtaką. Metalas be terminio tiltelio – tragedija energetikos požiūriu, jis šaltą dieną bus šlapias iš vidaus nuo kondensato. Mediena – geresnė natūraliai, bet reikalauja storio ir priežiūros. PVC – neblogas izoliatorius, bet riboto stiprumo. Aliuminis su terminiu tilteliu – optimali kombinacija: stiprus rėmas su poliamido ar kitokiu izoliaciniu intarpu, kuris „nukerpa” šilumos perdavimą tarp išorinės ir vidinės dalies.
Skaičiai, kurie kalba
Šiuolaikinės aliumininės lauko durys su terminiu tilteliu ir užpildytu varčios sluoksniu pasiekia U vertę nuo 0,8 iki 1,2 W/m²K. Palyginkite tai su senomis medinėmis durims (2,0–3,0 W/m²K) arba pigiomis metalinėmis (3,0–4,0 W/m²K) – skirtumas dvigubas ar trigubas.
Ką tai reiškia praktiškai? Jei senas duris su U=2,5 pakeisite naujomis su U=1,0 – šilumos nuostoliai per duris sumažėja šešiasdešimčia procentų. Per šildymo sezoną tai šešiasdešimt–šimtas dvidešimt eurų sutaupytų šildymo išlaidų per metus. Per dešimt metų – šeši šimtai–tūkstantis du šimtai eurų. Ir tai tik vienas durų elementas – jei kartu keičiate ir sandarinimą, ir montavimą, efektas dar didesnis.
Sandarumas – nematomasis veiksnys
Šiluminės savybės yra tik pusė istorijos. Kita pusė – oro sandarumas. Netankios durys praleidžia ne tik šilumą, bet ir orą – šaltą žiemą, karštą vasarą. Tai ne tik energetinis, bet ir komforto klausimas: skersvėjis prie durų yra viena dažniausių nusiskundimų priežasčių senesniuose namuose.
Kokybiškas sandarinimas reiškia dvigubą arba trigubą tarpinių sistemą – kur keli atskiri tarpinių kontūrai užtikrina, kad oras nepraeina net esant stipriam vėjui ar nežymiam rėmo deformavimui laikui bėgant.
Kokybiškos aliuminio durys paprastai turi dvigubą arba trigubą sandarinimo sistemą kaip standartinę komplektaciją – tai ne priedas, o konstrukcijos dalis. Aliuminio profilis nesideformuoja nuo temperatūros taip kaip mediena ar PVC – tai reiškia, kad tarpinės išlieka vienodai prispaustomis ir žiemą, ir vasarą.
Montavimo kokybė
Net geriausios durys su U=0,8 praranda savo privalumą, jei montavimo siūlė yra nesandari. Tarpas tarp rėmo ir sienos turi būti užpildytas termoizoliuojančiu putų sluoksniu ir iš abiejų pusių sandarintas – iš lauko nuo lietaus, iš vidaus nuo garo. Tai kainuoja papildomą valandą meistro darbo, bet atsiperka per pirmąją žiemą.
Esmė
Lauko durys nėra tik įėjimas. Tai šiluminė riba tarp jūsų namų ir lauko – riba, kuri arba laiko šilumą viduje, arba ją praleidžia kiekvieną dieną. Jei jūsų durys senesnės nei penkiolika metų ir nebuvo keistos – tikėtina, kad per jas praleidžiate daugiau šilumos nei per bet kurį kitą namo elementą savo plote. Ir tai yra problema, kurią galima išspręsti vieną kartą ir pamiršti dešimčiai ar daugiau metų.