Kaip išlaikyti tikrą draugystę suaugus: 7 paprastos taisyklės, kurios iš tiesų veikia

Draugystė suaugus – ne romantika, o darbas

Kažkodėl visi kalba apie santykius su partneriu, apie šeimą, apie karjerą – bet niekas rimtai neklausia, kodėl po trisdešimties draugai tiesiog išnyksta. Ne dramatiškai, ne po kivirčo – tiesiog pamažu nustoji susirašinėti, susitikimai atidedami mėnesiais, o vieną dieną supranti, kad žmogų, su kuriuo kadaise praleisdavai kiekvieną savaitgalį, paskutinį kartą matei prieš pusantrų metų.

Tai nėra kažkieno kaltė. Tai tiesiog tas, kas nutinka, kai niekas nesistengia. O problema – kad dauguma žmonių mano, jog tikra draugystė turėtų išsilaikyti savaime. Neturėtų.

Septynios taisyklės, kurios skamba paprastai, bet jų niekas nesilaiko

1. Rašyk pirmas, net jei „eilė” ne tavo. Suaugusiems žmonėms nėra eilės. Jei lauki, kol draugas pats susisieks – gali laukti amžinai, nes jis laukia to paties.

2. Susitik be priežasties. Gimtadieniai ir vestuvės – tai ne draugystė, tai kalendoriniai įvykiai. Tikra draugystė yra tada, kai susitinki tiesiog todėl, kad norisi.

3. Nustok atidėlioti. „Susitikime netrukus” yra mandagus būdas pasakyti „niekada”. Jei negali konkrečios datos – pasakyk tiesiai, o ne žadėk tuščiai.

4. Domėkis tuo, kas jiems svarbu, net jei tau nuobodu. Draugas entuziastingai pasakoja apie savo naują hobį, kuris tau visiškai neįdomus? Klausyk. Tai ne nuolaidžiavimas – tai pagarba.

5. Atsiprašyk, kai nusivili. Suaugę žmonės dažnai tiesiog „supranta” vieni kitus ir nekalba apie tai, kas skaudėjo. Tai ne branda – tai santykių erozija.

6. Priimk, kad draugystės keičiasi, bet nesutik su jų mirtimi. Žmonės keičiasi, interesai keičiasi – tai normalu. Bet keistis kartu ir keistis atskirai yra du skirtingi dalykai.

7. Skambink, o ne rašyk. Žinutė yra patogi. Pokalbis yra tikras. Skirtumas didesnis, nei atrodo.

Kodėl vis tiek niekas to nedaro

Nes tai reikalauja laiko ir – svarbiausia – iniciatyvos. O iniciatyva reiškia riziką būti atstumtam arba pasijusti kvailu. Lengviau tiesiog pasakyti sau, kad gyvenimas užimtas, kad visi supranta, kad „tikri draugai visada liks”.

Liks. Bet tik jei kažkas juos laikys.

Yra ir kita pusė – ne visos draugystės vertos išsaugoti. Kai kurias reikia tiesiog paleisti, nes jos jau seniai egzistuoja tik iš inercijos ir kaltės jausmo. Bet tai atskira tema, kuriai reikia sąžiningumo sau, o ne straipsnio su patarimais.

Tai, ką verta pasiimti su savimi

Draugystė suaugus nėra sunkesnė nei jaunystėje – ji tiesiog nebėra automatinė. Mokykloje ir universitete draugus kūrė aplinkybės: tie patys koridoriai, tos pačios paskaitos, tas pats bendrabutis. Dabar aplinkybių nebėra, tad lieka tik pasirinkimas – ar nori, ar ne.

Ir čia slypi vienintelis tikras atsakymas į klausimą, kaip išlaikyti draugystę: apsispręsti, kad ji tau svarbi, ir elgtis atitinkamai. Visos septynios taisyklės yra tik to apsisprendimo pasekmės. Be jo – tik gražiai skambantys žodžiai, kurių niekas nevykdo.