Magistro studijos po kolegijos: ar tikrai įmanoma ir ko reikia

Tarp kolegijų absolventų paplitęs įsitikinimas, kad baigus koleginę studijų programą kelias į magistrantūrą uždarytas. Tai — mitas. Kelias yra, tik jis dažnai eina ne tiesiai, o per papildomą etapą. Svarbu suprasti, kaip jis veikia, kad nesusidarytų klaidingo įspūdžio, jog magistras nepasiekiamas.

Toliau — kaip iš tikrųjų atrodo perėjimas iš kolegijos į magistrantūrą.

Kodėl reikia papildomo žingsnio

Kolegijų absolventai įgyja profesinį bakalaurą, kurio kryptis labiau taikomoji nei universitetinio bakalauro. Todėl tam tikroms magistrantūros programoms dažnai reikia papildomų studijų — vadinamųjų papildomųjų (arba išlyginamųjų) studijų, kurios „užpildo” akademinį pagrindą.

Tai ne bausmė ir ne kliūtis, o būdas pasiekti reikiamą pasirengimo lygį. Baigus jas išduodamas pažymėjimas apie išklausytus dalykus ir surinktus kreditus, ir tada galima pretenduoti į magistrantūrą įprasta tvarka, kartu su visais kitais stojančiaisiais.

Kiek tai trunka

Papildomosios studijos paprastai trunka vieną arba du semestrus — priklausomai nuo fakulteto, programos ir to, kiek trūksta iki reikiamo pagrindo. Kartais dalis reikalingų dalykų jau būna išklausyta anksčiau, todėl apimtis skiriasi individualiai.

Būtent todėl magistro studijos po kolegijos dažnai užtrunka šiek tiek ilgiau nei tęsiant iškart po universitetinio bakalauro. Vis dėlto tai realus ir dažnai einamas kelias, o ne reta išimtis — kasmet juo pasinaudoja daug žmonių.

Ką patikrinti iš anksto

Svarbiausia — dar prieš planuojant išsiaiškinti, ar konkreti magistrantūros programa apskritai priima profesinį bakalaurą ir kokių papildomų studijų reikės. Ši informacija paprastai nurodoma prie kiekvienos programos stojimo sąlygų.

Taip pat verta pažiūrėti, ar tavo koleginės studijos artimos norimai magistrantūros krypčiai — kuo jos artimesnės, tuo mažiau papildomų dalykų greičiausiai teks išklausyti. Krypties neatitikimas dažniausiai reiškia ilgesnį papildomų studijų etapą, o kartais ir siauresnį galimų programų pasirinkimą.

Ar papildomos studijos apsimoka

Kai kurie kolegijų absolventai dvejoja, ar vertas papildomas semestras ar du. Atsakymas priklauso nuo tikslo: jei magistras atveria norimą sritį ar pozicijas, papildomas etapas dažniausiai atsiperka, nes be jo kelias apskritai būtų uždaras.

Verta į tai žiūrėti kaip į investiciją, o ne kliūtį. Papildomosios studijos ne tik formaliai „atveria duris” — jos realiai užpildo žinių spragas, todėl vėliau magistrantūroje būna lengviau. Tie, kas šį etapą praeina sąmoningai, dažnai jaučiasi tvirčiau nei staigiai peršokę į gilesnį lygį be pagrindo.

Nuo ko pradėti, jei svarstai šį kelią

Jei baigei kolegiją ir svarstai magistrą, pirmasis žingsnis paprastas — išsirinkti dominančią magistrantūros kryptį ir pažiūrėti jos stojimo sąlygas. Ten dažniausiai iškart matyti, ar profesinis bakalauras tinka ir kokių papildomų studijų gali prireikti.

Antras žingsnis — palyginti savo baigtą programą su norima kryptimi. Kuo jos artimesnės, tuo sklandesnis perėjimas. Jei skiriasi labai, verta įvertinti, ar esi pasiruošęs papildomam etapui, ar galbūt prasmingiau rinktis artimesnę sritį. Aiškumas šiuose dviejuose žingsniuose dažnai išsklaido didžiąją dalį abejonių.

DUK

Ar profesinis bakalauras prilygsta universitetiniam? Tai skirtingos, bet lygiavertės pakopos; skiriasi kryptis — viena labiau taikomoji, kita akademinė. Magistrantūrai kartais reikia papildomų studijų.

Ar papildomosios studijos mokamos? Priklauso nuo universiteto ir programos. Šį klausimą verta išsiaiškinti iš anksto kartu su kitomis stojimo sąlygomis.

Ar po jų stojama bendra tvarka? Taip. Baigus papildomąsias studijas, pretenduojama į magistrantūrą kaip ir kitiems stojantiesiems, pagal konkursinį balą.

Ar tikrai galima į magistrą po kolegijos? Taip, į daugelį programų — dažniausiai baigus papildomąsias studijas, kurios užpildo akademinį pagrindą.

Kiek trunka papildomosios studijos? Paprastai vieną ar du semestrus, priklausomai nuo programos ir to, kiek žinių trūksta iki reikiamo lygio.

Ar visos programos priima profesinį bakalaurą? Ne visos. Verta iš anksto patikrinti konkrečios programos stojimo sąlygas, ar toks išsilavinimas tinka.

Perėjimas iš kolegijos į magistrantūrą reikalauja vieno papildomo žingsnio, bet yra visiškai realus — svarbiausia laiku išsiaiškinti reikalavimus ir tinkamai suplanuoti laiką. Supratus, kad tai ne uždaros durys, o vienu žingsniu ilgesnis kelias, sprendimas siekti magistro tampa daug drąsesnis ir aiškesnis, net jei prieš tai atrodė nepasiekiamas. Daugeliui šis kelias tampa visiškai įprasta karjeros dalimi, tik reikalaujančia truputį daugiau kantrybės ir planavimo.