Kodėl viename sandėlyje šaltis laikosi, o kitame ne

Prieš kelerius metus pažįstamas atidarė nedidelį mėsos cechą Kauno pakraštyje. Įranga atrodė tvarkinga, kamera šaltį laikė, bet po pusmečio produkcija ėmė gesti greičiau, nei turėtų. Priežastis pasirodė gana banali – agregatas buvo parinktas ne tam temperatūros režimui, kurio iš tikrųjų reikėjo.

Agregatas yra šaldymo sistemos širdis

Šaldymo agregatas yra įrangos kompleksas, kuris pasiekia ir išlaiko žemesnę nei aplinkos temperatūrą. Skamba paprastai, tačiau būtent nuo jo priklauso, ar kamera dirbs stabiliai, ar kas mėnesį teks kviesti meistrą. Priklausomai nuo tipo ir naudojamo šaltnešio, agregatai palaiko temperatūrą nuo +15 iki -40 laipsnių, o veikti gali net tada, kai lauke +40.

Rinkoje naudojami įvairūs šaldymo agentai – R134a, R404A, R410A, taip pat natūralūs, tokie kaip anglies dioksidas R744 ar amoniakas R717. Natūralių agentų populiarumas visame pasaulyje auga, nes jų poveikis aplinkai gerokai mažesnis. Anglies dioksidas ypač vertinamas dėl mažo globalinio atšilimo potencialo ir didelio našumo, todėl vis daugiau naujų objektų projektuojama būtent su juo.

Tipų yra ne vienas: čileriai, freoniniai agregatai, freoniniai agregatai kartu su kondensatoriumi, CO2 sistemos, agregatai leduotam vandeniui ir valdymo spintos. Surenkami jie iš Bitzer arba Copeland kompresorių, o elektrotechnika dažniausiai Siemens, ABB ar Danfoss. Skirtumas tarp pigesnio ir brangesnio sprendimo paprastai pasimato ne pirmaisiais metais, o penktais.

Temperatūros režimas lemia daugiau nei kaina

Klaida, kurią daro pradedantieji, paprasta – perkama tai, kas pigiau, o ne tai, kas atitinka produktą. Mėsai reikia vieno režimo, vaisiams ir daržovėms su drėgmės bei CO2 kontrole visai kito, o greitam užšaldymui trečio. Kai režimas neatitinka, produktas praranda išvaizdą, svorį ir galiausiai kainą lentynoje.

Todėl prieš perkant verta bent kartą pasikalbėti su projektuotoju. Tokie šaldymo įrenginiai parenkami pagal saugomo produkto tipą, kameros tūrį ir planuojamą apkrovą, o ne pagal katalogo eilutę. Kameros, kurioms jie skiriami, būna nuo dvylikos iki penkiasdešimties tūkstančių kubinių metrų.

• Produktams saugoti, kai reikia stabilios temperatūros ilgą laiką ir kuo mažesnių jos svyravimų
• Produktams atšaldyti, kai svarbu greitai numušti temperatūrą iškart po gamybos proceso
• Produktams užšaldyti ir staiga užšaldyti, kai gaminio struktūra ir svoris neturi nukentėti

Kiekvienam iš šių uždavinių parenkama skirtinga galia ir automatika. Mėsos bei pieno gamintojams, žuvies perdirbėjams, kepykloms ar farmacijos sandėliams reikalavimai skiriasi iš esmės, todėl universalaus sprendimo paprasčiausiai nėra. Prekybos centruose tas pats agregatas dažnai tiekia šaltį ir kameroms, ir salėje stovinčiai prekybinei įrangai.

Split sprendimai ten, kur trūksta vietos

Ne visada pavyksta rasti vietos atskirai mašinų patalpai. Tokiais atvejais renkamasi split tipo sprendimas: vamzdžiais sujungiamos dvi dalys – lauke montuojamas kompresorinis-kondensatorinis agregatas ir kameros viduje esantis oro aušintuvas. Abi dalis galima išdėstyti reikiamu atstumu, todėl įranga tinka ir esamose patalpose, kur sienų storis neleidžia sumontuoti monobloko.

Tokios sistemos plačiai naudojamos kavinėse, baruose ir restoranuose, mažmeninėse maisto prekių parduotuvėse bei nedidelės apimties gamyboje. Žemai temperatūrai skirtos sistemos palaiko nuo -18 iki -25 laipsnių, vidutinei nuo -5 iki +5, o aukštai nuo +5 iki +15. Pagal triukšmo savybes ši įranga tinka net gyvenamųjų pastatų rūsiuose.

Pagrindinis privalumas yra kompaktiškumas. Agregatas montuojamas ant išorinės kameros sienos, todėl vidinis tūris išnaudojamas visas. Nedidelės energijos sąnaudos kartu su pakankama šaldymo galia duoda realią finansinę naudą, o automatinė apsauga ir avarinė signalizacija leidžia pastebėti problemą anksčiau, nei ji virsta sugedusia produkcija.