Ką daryti, jei nuolat jaučiate įtampą, nerimą ir negalite atsipalaiduoti?

Kartais žmogus negali įvardyti vienos konkrečios baimės, tačiau kūnas ir mintys beveik nuolat veikia tarsi laukdami problemos. Sunku atsipalaiduoti vakare, galvoje kartojami dienos pokalbiai, planuojami blogiausi scenarijai, o net ramesnę dieną atsiranda jausmas, kad „kažkas negerai“.

Tokios būsenos nereikėtų vertinti vien pagal tai, ar žmogus vis dar sugeba eiti į darbą ir atlikti kasdienes pareigas. Nuolatinis nerimas gali būti reikšmingas net tada, kai iš išorės gyvenimas atrodo įprastas.

Pirmiausia verta pastebėti dėsningumus

Užuot mėginus bet kokia kaina „išjungti“ nerimą, naudinga kurį laiką stebėti, kada jis sustiprėja. Ar įtampa didžiausia prieš darbą? Vakare? Po bendravimo? Kai nėra aiškaus plano?

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip žmogus reaguoja į nerimą. Vieni nuolat tikrina informaciją, kiti prašo artimųjų nuraminti, treti atidėlioja sprendimus arba vengia neapibrėžtų situacijų. Trumpam toks elgesys gali suteikti palengvėjimą, tačiau jis ne visada padeda ilgalaikėje perspektyvoje.

Psichologinės terapijos naudojamos įvairioms su nerimu susijusioms problemoms. NHS nurodo, kad tokia pagalba gali būti taikoma nuolatiniam nerimavimui, socialiniam nerimui, panikos sutrikimui ir fobijoms.

Trys klausimai, kuriuos verta sau užduoti

Ar nerimas riboja mano pasirinkimus? Jei sprendimai vis dažniau priimami pagal principą „ko reikia išvengti, kad nejausčiau nerimo“, problema jau veikia kasdienį gyvenimą.

Ar pailsėjęs iš tikrųjų atsigaunu? Nuolatinė psichologinė įtampa gali tęstis ir tada, kai objektyviai nėra neatidėliotinų užduočių.

Ar mano naudojami būdai padeda tik kelioms minutėms? Nuolatinis tikrinimas, užtikrinimo ieškojimas ar vengimas gali sumažinti įtampą čia ir dabar, tačiau tai nebūtinai sprendžia jos priežastį.

Kada verta kreiptis profesionalios pagalbos?

Nėra būtina laukti, kol nerimas taps nepakeliamas. Jeigu jis ilgai nepraeina, sunku jį kontroliuoti arba dėl jo nukenčia darbas, santykiai, miegas ir įprastos veiklos, situaciją galima aptarti su specialistu.

Vienas galimų kelių yra psichoterapijos konsultacija Vilniuje, kurios metu galima aiškiau įvardyti sunkumus ir aptarti tinkamą darbo kryptį. Psichoterapija nėra vienas konkretus metodas – egzistuoja skirtingos terapinės kryptys, todėl verta klausti specialisto, kaip jis supranta problemą ir kokį darbo būdą siūlo.

Taip pat svarbu nepriskirti visų kūno pojūčių nerimui. Jei atsiranda nauji, stiprūs ar nerimą keliantys fiziniai simptomai, tinkamas gali būti ir medicininis įvertinimas. Psichologinė bei medicininė pagalba nėra viena kitą paneigiančios alternatyvos.