Dieninės ar sesijinės magistro studijos: kaip studijuoti nemetant darbo


Categories :

Vienas dažniausių klausimų renkantis magistrą — ar įmanoma studijuoti dirbant. Atsakymas priklauso nuo studijų formos ir realaus laiko planavimo. Skirtingos formos pritaikytos skirtingam gyvenimo ritmui, todėl svarbu pasirinkti tą, kuri tinka būtent tavo situacijai.

Toliau — kuo skiriasi studijų formos ir kaip jas suderinti su darbu.

Nuolatinės (dieninės) studijos

Nuolatinės studijos vyksta intensyviau ir tolygiau per semestrą, dažnai darbo dienomis. Jos patogios tiems, kas gali skirti studijoms daugiau laiko ir nori baigti greičiau, o užsiėmimai pasiskirstę per visą savaitę.

Dirbantiesiems visą darbo dieną toks ritmas kartais sudėtingas, nebent darbas lankstus. Vis dėlto dalis programų paskaitas organizuoja vakarais ar taip, kad jas būtų lengviau derinti — todėl prieš atmetant šią formą verta pasidomėti konkrečiu tvarkaraščiu, o ne remtis prielaida.

Ištęstinės (sesijinės) studijos

Ištęstinė forma pritaikyta dirbantiesiems: užsiėmimai koncentruojami į sesijas, o bendra studijų trukmė ilgesnė. Toks modelis leidžia derinti studijas su darbu, nes intensyvūs mokymosi periodai aiškiai atskirti nuo įprastų savaičių.

Mainais studijos trunka ilgiau, o tarp sesijų reikia daug savarankiško darbo. Tai reikalauja disciplinos: niekas neprimins mokytis, todėl atsakomybė už tempą lieka pačiam studentui, o atidėliojimas greitai virsta kalnu užduočių.

Kaip realiai suderinti su darbu

Nepriklausomai nuo formos, magistro studijos dirbant reikalauja sąmoningo laiko planavimo. Naudinga iš anksto pažiūrėti tvarkaraštį, aptarti galimybes su darbdaviu ir realiai įvertinti, kiek valandų per savaitę gali skirti mokymuisi.

Dažna klaida — pervertinti savo laiką ir pasirinkti intensyviausią variantą „iš principo”. Praktiškesnis kelias — rinktis formą pagal realų grafiką, o ne pagal tai, kaip norėtųsi, kad būtų. Geriau baigti šiek tiek lėčiau nei mesti įpusėjus, praradus ir laiką, ir motyvaciją.

Realus laiko biudžetas

Prieš renkantis formą, naudinga pasidaryti paprastą laiko skaičiavimą. Studijos — tai ne tik paskaitos, bet ir savarankiškas darbas: skaitymas, užduotys, magistro darbas. Įvertinus visa tai kartu su darbu ir asmeniniu gyvenimu, greitai paaiškėja, kiek valandų realiai turi.

Toks skaičiavimas apsaugo nuo per didelių lūkesčių. Jei matai, kad savaitėje lieka vos kelios laisvos valandos, intensyvi forma greičiausiai baigsis perdegimu. Sąžiningas žvilgsnis į savo grafiką padeda pasirinkti tempą, kurį realiai ištempsi iki galo, o ne tik pradžioje.

Kaip neapleisti savęs studijuojant ir dirbant

Derinant darbą ir studijas lengva pamiršti, kad ištekliai riboti. Nuolatinis skubėjimas be poilsio anksčiau ar vėliau atsiliepia tiek darbui, tiek studijoms, tiek savijautai. Todėl planuojant laiką verta įrašyti ir poilsį, ne tik užduotis.

Padeda ir realistiški lūkesčiai: šiuo laikotarpiu nebūtina viską daryti tobulai. Kartais protingiau kai kur pasirinkti „pakankamai gerai”, kad liktų jėgų svarbiausiems dalykams. Ilgą distanciją įveikia ne tie, kas bėga greičiausiai, o tie, kas išlaiko tvarų tempą iki pabaigos.

DUK

Ar realu baigti nemetant darbo? Realu, ypač ištęstinėje formoje, jei tempas tvarus. Svarbiausia — nepervertinti savo laiko pačioje pradžioje.

Ar galima keisti formą studijų metu? Priklauso nuo universiteto tvarkos. Kartais tai įmanoma, bet geriau iš karto pasirinkti realiai tinkamą formą.

Ar darbdaviai palaiko studijuojančius? Dažnai taip, ypač jei studijos susijusios su darbu. Kartais įmanoma susitarti dėl lankstesnio grafiko sesijų metu.

Ar galima dirbti visą etatą ir studijuoti magistrą? Galima, ypač ištęstinėje formoje, bet reikia realaus laiko planavimo ir disciplinos. Daug kas priklauso nuo darbo lankstumo.

Kuri forma greitesnė? Paprastai nuolatinė forma baigiama greičiau, o ištęstinė trunka ilgiau, mainais suteikdama daugiau lankstumo.

Ar diplomas skiriasi priklausomai nuo formos? Įgyjamas tas pats magistro laipsnis; skiriasi ne rezultatas, o studijų organizavimas ir tempas.

Svarbiausia — pasirinkti formą pagal savo realų gyvenimo ritmą, tada studijas ir darbą suderinti tampa įmanoma be nuolatinės įtampos. Galiausiai svarbiausia ne tai, kuri forma atrodo prestižiškiau, o tai, kurią realiai pavyks derinti su darbu ir gyvenimu iki pat diplomo — nes baigtos studijos visada vertingesnės nei pradėtos ir mestos. Būtent tvarus tempas, o ne pradinis entuziazmas, dažniausiai ir nulemia, ar magistras bus sėkmingai baigtas.