Kelio, peties ar nugaros skausmas po sporto: kada poilsio jau gali nepakakti?

Po intensyvesnės treniruotės maudžiantys raumenys retą sportuojantį žmogų nustebina. Kartais sunkiau lipti laiptais, kitą rytą jaučiasi pečiai, o po ilgesnio bėgimo primena apie save keliai. Dažnu atveju organizmui tiesiog reikia laiko atsigauti.

Tačiau ne kiekvieną skausmą verta nurašyti sunkiai treniruotei. Jei jis kartojasi toje pačioje vietoje, stiprėja arba pradeda keisti judesius, kelių poilsio dienų gali nebeužtekti.

Svarbiausia išmokti pastebėti skirtumą tarp įprasto pojūčio po fizinio krūvio ir skausmo, kuris siunčia signalą sustoti.

Kada skausmas po treniruotės neturėtų stebinti?

Raumenų maudimas po neįprasto ar didesnio fizinio krūvio yra dažnas reiškinys. Jis gali atsirasti ne iškart išėjus iš sporto salės, o po kelių ar keliolikos valandų.

Tokiu atveju žmogus dažniausiai jaučia bendresnį treniruotų raumenų maudimą ir sustingimą. Nemalonu pritūpti po kojų treniruotės ar pakelti rankas po intensyvesnių pratimų pečiams, tačiau judėti vis tiek galima.

Visai kitaip vertėtų žiūrėti į staiga atsiradusį aštrų skausmą atliekant judesį. Jei tuo metu dar išgirdote trakštelėjimą, sąnarys pradėjo tinti ar tapo sunku priminti koją, treniruotės tęsti nereikėtų.

Kelio skausmas kartais prasideda visai nekaltai

Keliai gauna nemažą krūvį bėgant, šokinėjant, atliekant pritūpimus ar sportuojant aikštelėje. Nedidelis maudimas po didesnio krūvio gali praeiti sumažinus treniruočių intensyvumą.

Daugiau dėmesio verta skirti skausmui, kuris sugrįžta kiekvieną kartą atliekant tą patį judesį. Jei pradeda skaudėti lipant laiptais, pritūpus ar bėgant, žmogus neretai nesąmoningai pakeičia judesį ir daugiau apkrauna kitą koją.

Tinimas, nestabilumo pojūtis, užsikirtimas ar negalėjimas normaliai sulenkti bei ištiesti kelio irgi nėra tie simptomai, kuriuos verta ilgai ignoruoti.

Peties skausmo nereikėtų tiesiog „išsportuoti“

Pečių srityje situacija gali būti kiek klastingesnė. Iš pradžių nemalonus pojūtis pasirodo tik atliekant spaudimą ar keliant ranką virš galvos. Žmogus pakeičia pratimą, sumažina svorį ir kurį laiką problema atrodo išspręsta.

Jeigu skausmas pradeda trukdyti apsirengti, pakelti ranką, miegoti ant skaudamos pusės ar išlieka net nesportuojant, verta ieškoti jo priežasties.

Bandymas savaitėmis sportuoti „aplink skausmą“ ne visada pasiteisina. Problema gali būti susijusi su per dideliu krūviu, judesio atlikimu ar pačia trauma, todėl vien spėlioti pagal skausmo vietą nėra naudinga.

Kada jau verta kreiptis į specialistą?

Vienos universalios dienų ribos nėra. Kur kas daugiau pasako skausmo pobūdis ir tai, kaip jis veikia kasdienį judėjimą.

Jei skausmas nemažėja, nuolat atsinaujina grįžus prie sporto, riboja judesius ar verčia keisti įprastą techniką, situaciją verta įvertinti profesionaliai. Tokiais atvejais sporto medicinos gydytojas gali įvertinti skausmo atsiradimo aplinkybes, fizinį krūvį, judesius ir nuspręsti, ar reikalingas išsamesnis ištyrimas.

Vizito nereikia vertinti kaip sporto sezono pabaigos. Kartais problema slypi krūvio paskirstyme ar per greitame grįžime prie ankstesnio intensyvumo, todėl profesionalus įvertinimas gali padėti suprasti, ką keisti.

Su nugaros skausmu svarbu stebėti ir kitus simptomus

Nugaros maudimas po fizinio krūvio gana dažnas, o dalis tokių epizodų per kelias savaites pagerėja. Vis dėlto vien skausmo stiprumas nepasako visos istorijos.

Jeigu skausmas plinta į koją, atsiranda tirpimas ar silpnumas, reikėtų į tai reaguoti rimčiau. Skubi medicinos pagalba reikalinga, jei kartu atsiranda nejautra lytinių organų ar išangės srityje, abiejų kojų silpnumas ar tirpimas, sutrinka šlapinimosi arba tuštinimosi kontrolė.

Tokiais atvejais laukti, kol nugara „atsileis“, nereikėtų.

Sugrįžti į treniruotę verta ne per skausmą

Poilsis gali būti labai naudingas, tačiau jo paskirtis nėra kelioms dienoms užmaskuoti problemą, kad būtų galima vėl atlikti tą pačią treniruotę.

Jei skausmas sugrįžta vos padidinus krūvį, kūnas siunčia gana aiškų signalą. Vertėtų peržiūrėti treniruočių intensyvumą, techniką, atsistatymą ir krūvio didinimo tempą.

Sportuojant norisi progreso, todėl praleista treniruotė kartais atrodo kaip žingsnis atgal. Tačiau daug blogesnis scenarijus yra mėnesius ignoruojamas skausmas. Kai kelis, petys ar nugara nuolat primena apie save, klausimas jau turėtų būti ne „ar dar galiu sportuoti?“, o „kodėl man skauda ir ką galiu pakeisti?“