Būna toks pažįstamas momentas: vaikas išpakuoja naują žaislą, akys blizga, kambaryje šurmulys, džiaugsmo pilna iki lubų. O po dviejų dienų tas pats daiktas jau guli po lova, primirštas, stumdomas koja. Tėvams tai pažįstama per gerai. Dėl to vis dažniau norisi pirkti ne „wow“ efektą, o daiktą, kuris lieka vaiko kasdienybėje ilgiau. Tokį, prie kurio vaikas grįžta savo noru, be priminimų ir be raginimų.

Šiame amžiuje vaikai jau turi aiškų charakterį. Vieni nori statyti, kiti vaidinti, treti judėti be sustojimo. Todėl žaislai nuo 3 metų turi pataikyti ne vien į amžių ant dėžutės. Jie turi pataikyti į vaiko būdą. Kai taip nutinka, namuose atsiranda visai kitas jausmas. Mažiau chaoso, mažiau impulsyvių pirkinių, daugiau tikro žaidimo.

Kodėl trejų metų vaikui taip greitai nusibosta

Trejų metų vaikas jau nebenori vien spausti mygtukų ir stebėti, kas vyks toliau. Jis nori valdyti veiksmą pats. Nori nuspręsti, kas bus namas, kas bus garažas, kas šiandien taps traukiniu, o kas vakariene meškiukui. Jei žaislas palieka mažai vietos fantazijai, jis dažnai praranda vertę labai greitai.

Tėvai kartais nusivilia per anksti. Atrodo, pirkinys buvo geras, gražus, ryškus. Tačiau vaikui šiuo metu daug svarbiau, ar žaislas leidžia kartoti, keisti, statyti iš naujo. Jeigu daiktas gali gyventi skirtinguose žaidimuose, jis turi daugiau šansų išlikti įdomus. Ir čia slypi svarbiausias skirtumas tarp trumpalaikio susižavėjimo ir ilgiau trunkančio ryšio.

Ilgiau pasilieka tie žaislai, kurie auga kartu su vaiku

Geriausi pasirinkimai dažnai būna tie, kurie po savaitės neišsisemia. Vaikas iš pradžių naudoja juos paprastai, vėliau atranda daugiau būdų. Ši savybė labai svarbi, nes trejų metų mažylis keičiasi greitai. Kas atrodė sunku šiandien, po mėnesio tampa lengva. O kas šiandien atrodo paprasta, vėliau gali virsti daug didesniu žaidimu.

Dažniausiai ilgiau išlieka tie žaislai, kurie kviečia vaiką kurti savo istoriją. Tai gali būti statyba, vaidmenų žaidimai, rūšiavimas, dėliojimas ar judesio veikla. Kai vaikas pats įneša idėją, žaislas nepasensta taip greitai. Jis tampa ne daiktu, o priemone savai vaizduotei.

Kokie pasirinkimai dažniausiai pasiteisina namuose

Tėvai dažnai klausia labai paprastai: ką verta pirkti, kad nebūtų gaila po savaitės. Atsakymas nėra vienas, tačiau aiški kryptis tikrai yra. Gerai pasiteisina tokie žaislai, kurie palieka vaikui darbo rankoms, galvai ir fantazijai.

Dažniausiai ilgiau naudojami būna:

• kaladėlės ir statybos rinkiniai, kuriuos galima jungti vis naujai
• vaidmenų žaidimų daiktai, tokie kaip virtuvėlės, įrankiai ar gydytojo rinkiniai
• dėlionės ir dėliojimo žaidimai, kurie sukelia mažą iššūkį
• kūrybinės priemonės piešimui, lipdymui, klijavimui
• aktyvūs žaidimai namams ar laukui, kai vaikui reikia išlieti energiją

Svarbiausia ne kiek visko nupirksite, o ar vaikas turės iš ko rinktis pagal savo nuotaiką. Vieną dieną jam reikės judesio, kitą norės ramaus žaidimo ant kilimo. Toks balansas veikia daug geriau nei viena garsiai reklamuojama naujiena.

Dažniausia klaida, kuri kainuoja brangiausiai

Labai dažnai perkamas žaislas, kuris labiau patinka suaugusiam nei vaikui. Jis gražus, tvarkingas, gerai atrodo nuotraukose, tačiau vaikui per daug aiškus ir uždaras. Su juo galima atlikti vieną ar du veiksmus, ir viskas. Trejų metų vaikui to per mažai.

Esu matęs, kaip mažylis palieka brangų, išpuoštą žaislą ir nubėga prie paprastų kaladėlių, nes ten jis gali būti savo žaidimo vadovas. Tas vaizdas daug pasako. Vaikas dažnai pats parodo, ko jam reikia. Jei stebime atidžiau, pirkti tampa lengviau. Nebereikia spėlioti vien pagal madą ar pakuotę.

Kai žaislas kviečia grįžti dar kartą

Geras ženklas labai aiškus. Vaikas pats atsineša žaislą ryte. Pats apie jį prisimena vakare. Pats nori parodyti, ką pastatė, ką sugalvojo, ką sukūrė. Tokie momentai tėvams pasako daugiau už bet kokį aprašymą parduotuvėje.

Todėl žaislai nuo 3 metų turėtų būti renkami su mintimi apie rytojų, ne vien apie pirkimo akimirką. Ar vaikas galės su tuo žaisti ir po savaitės. Ar jis ras naują būdą, kaip tą daiktą panaudoti. Ar žaislas leis būti kūrėju, o ne žiūrovu. Kai atsakymas yra „taip“, namuose atsiranda daiktai, kurie iš tiesų verti vietos vaikų kambaryje. Ir būtent tokie pirkiniai ilgainiui tampa mėgstamiausiais, nors parduotuvėje gal ir neatrodė patys triukšmingiausi.