Kaip patiems sutaisyti dulkių siurblį namuose: dažniausios gedimų priežastys ir jų sprendimai

Kodėl verta pabandyti pačiam, o ne iš karto skambinti meistrams

Dulkių siurblys sugedo – ir pirmoji mintis daugelio žmonių yra arba pirkti naują, arba kviesti meistrą. Abu sprendimai kainuoja pinigus, o dažnai problema yra tokia banali, kad ją išspręsti užtrunka penkias minutes. Remonto paslaugos Lietuvoje nėra pigios – už paprasčiausią diagnostiką kai kuriose dirbtuvėse ima nuo 15 iki 30 eurų, dar prieš pradedant bet kokį realų darbą. Ir tai dar ne garantija, kad prietaisas bus sutaisytas tą pačią dieną.

Žinoma, yra gedimų, kurie reikalauja specialisto. Bet realybė tokia, kad didžioji dalis dulkių siurblių problemų – užsikimšę filtrai, sugedusios šepetėlių juostos, atsilaisvinę jungtys ar perpildytas maišelis – yra tai, ką bet kuris žmogus gali sutvarkyti namuose su minimaliomis priemonėmis. Reikia tik žinoti, kur žiūrėti ir ko ieškoti.

Šiame straipsnyje kalbėsime apie realias problemas ir realius sprendimus – be gražių reklamų, be bereikalingo sudėtingumo. Jei jūsų siurblys neveikia taip, kaip turėtų, yra didelė tikimybė, kad šis tekstas padės išsiaiškinti kodėl.

Pirmiausia – diagnozė, o ne skuboti veiksmai

Didžiausia klaida, kurią žmonės daro bandydami patys taisyti bet kokią techniką, yra ta, kad jie pradeda ardyti prietaisą nežinodami, ko ieško. Dulkių siurblys nėra sudėtingas mechanizmas, tačiau jei imsitės jo be elementarios diagnostikos, galite lengvai pabloginti situaciją arba sugadinti ką nors, kas anksčiau veikė gerai.

Pirmiausia reikia atsakyti į keletą paprastų klausimų:

• Ar siurblys visai neįsijungia, ar įsijungia, bet neveikia tinkamai?
• Ar jaučiamas neįprastas kvapas – degimo, plastiko ar kažko kito?
• Ar girdimas neįprastas garsas – cypimas, braškėjimas, garsesnis nei įprastai ūžimas?
• Ar siurblys išsijungia savaime po kelių minučių darbo?
• Ar siurbimo galia sumažėjo, bet prietaisas veikia?

Kiekvienas iš šių simptomų nurodo skirtingą problemų grupę. Siurblys, kuris visai neįsijungia, turi elektrinę problemą – galbūt perdegs saugiklis, galbūt sugedęs jungiklis ar laidas. Siurblys, kuris veikia, bet prastai siurbia, beveik visada turi mechaninę problemą – užsikimšimą, filtro problemą ar oro nuotėkį. Siurblys, kuris išsijungia savaime, dažniausiai perkaista – ir tai yra signalas, kad kažkas blokuoja oro srautą.

Praktinis patarimas: prieš atidarant bet ką, visada atjunkite siurblį nuo elektros tinklo. Tai elementaru, bet žmonės pamiršta. Taip pat rekomenduojama nufotografuoti prietaisą prieš ardant – ypač jei tai darote pirmą kartą. Nuotraukos padės sudėti viską atgal teisingai.

Užsikimšimai – dažniausia ir lengviausiai išsprendžiama problema

Statistiškai, jei jūsų dulkių siurblys prastai siurbia arba visai netraukia oro, devyniais iš dešimties atvejų priežastis yra užsikimšimas. Ir tai nėra tik maišelio ar konteinerio problema, kaip daugelis mano. Užsikimšimas gali įvykti keliose vietose vienu metu, ir jei patikrinsite tik vieną, problema liks.

Kur tikrinti:

Maišelis arba konteineris. Tai akivaizdžiausia vieta, bet žmonės dažnai laukia per ilgai. Maišelis turėtų būti keičiamas tada, kai jis užpildytas maždaug iki pusės, o ne tada, kai jis jau perpildytas. Perpildytas maišelis ne tik blogina siurbimą, bet ir perkrauna variklį. Bemaišeliniuose siurbliuose konteineris turėtų būti ištuštinamas po kiekvieno naudojimo – tai ne rekomendacija, o taisyklė.

Žarna ir vamzdis. Atjunkite žarną nuo siurblio korpuso ir nuo antgalio. Pažiūrėkite pro ją į šviesą – jei nematote šviesos, žarna užsikimšusi. Dažniausiai kimštukas būna ties jungtimis. Ilgas, lankstus lazdos gabalas (arba tiesiog ilgas šluotos kotelis) padės išstumti kliūtį. Niekada nebandykite to daryti su metaliniais daiktais – galite pradurti žarną.

Antgalis ir šepetėlis. Grindų šepetėlio viduje kaupiasi plaukai, siūlai ir kiti pluoštiniai daiktai, kurie susisuka aplink besisukantį volelį. Tai viena dažniausių problemų, ir žmonės apie ją retai pagalvoja. Apverskite antgalį – pamatysite volelį. Jei jis apvyniotas plaukais, reikia juos nupjauti ir ištraukti. Žirklės čia yra geriausias įrankis – tiesiog atsargiai pjaukite išilgai volelio ir traukite pluoštą rankomis.

Filtrai. Apie filtrus kalbėsime atskirai, bet jei tikrinate užsikimšimus, filtrai yra privaloma stotelė.

Filtrai: labiausiai apleista siurblio dalis

Filtrai yra ta vieta, kur daugelis žmonių tiesiog nekreipia dėmesio, kol viskas nesubyra. Šiuolaikiniuose dulkių siurbliuose paprastai yra keli filtrai – prieš variklį ir po variklio (HEPA arba išmetimo filtras). Kiekvienas jų atlieka skirtingą funkciją ir kiekvienas gali tapti problemos šaltiniu.

Filtras prieš variklį apsaugo variklį nuo dulkių. Kai jis užsikemša, oras nebegali laisvai tekėti, variklis perkaista ir siurblys arba išsijungia savaime, arba pradeda silpniau siurbti. Daugelis gamintojų rekomenduoja šį filtrą valyti kas mėnesį ir keisti kas 6–12 mėnesių, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Realybė tokia, kad dauguma žmonių jo niekada nekeičia.

HEPA filtras, esantis išmetimo pusėje, yra atsakingas už tai, kad oras, išeinantis iš siurblio, būtų švarus. Kai šis filtras užsikemša, siurblys pradeda pūsti dulkes atgal į orą – tai ypač aktualu alergiją turintiems žmonėms. Jei pastebite, kad po siurbimo ore kyla daugiau dulkių nei anksčiau, HEPA filtras yra pirmoji vieta, kur reikia žiūrėti.

Kaip valyti filtrus: Daugelį filtrų galima plauti šaltu vandeniu. Tačiau čia yra labai svarbus niuansas – filtras turi būti visiškai sausas prieš dedant jį atgal. Drėgnas filtras ne tik blogai veikia, bet gali sukelti pelėsį ir sugadinti variklį. Minimalus džiovinimo laikas – 24 valandos, geriau – 48. Niekada nedžiovinkite filtro orkaitėje ar džiovintuve – aukšta temperatūra sugadina filtro struktūrą.

Kai kurie filtrai nėra skirti plovimui – tai nurodyta ant paties filtro arba instrukcijoje. Tokius filtrus galima tik lengvai išpurtyti arba keisti. Bandymas plauti neplovamą filtrą jį sugadins.

Rekomendacija: Pirkdami naują filtrą, rinkitės originalų gamintojo filtrą arba patikimą analogą. Pigūs neoriginalūs filtrai dažnai turi prastesnę filtravimo kokybę ir gali netikti tiksliai – net nedidelis oro nuotėkis aplink filtrą sumažina siurbimo efektyvumą.

Siurblys perkaista ir išsijungia – ką daryti

Jei jūsų siurblys po kelių minučių darbo tiesiog išsijungia ir neįsijungia iš naujo, tai yra terminis apsaugos mechanizmas. Beveik visi šiuolaikiniai dulkių siurbliai turi termostatą, kuris automatiškai išjungia prietaisą, kai variklis perkaista. Tai nėra gedimas – tai apsauga nuo gedimo. Tačiau tai signalas, kad kažkas negerai.

Pirmiausia – leiskite siurbliui atvėsti. Paprastai tai užtrunka 20–30 minučių. Kai siurblys atvės, termostatinis jungiklis atsistatys ir prietaisą bus galima vėl įjungti. Bet jei neišspręsite perkaitimo priežasties, situacija kartosis.

Perkaitimo priežastys beveik visada yra susijusios su oro srauto blokada:

• Perpildytas maišelis arba konteineris
• Užsikimšę filtrai
• Užsikimšusi žarna arba antgalis
• Užblokuotas oro įleidimo arba išleidimo angos

Retesniais atvejais perkaitimą gali sukelti pats variklio gedimas – guolių susidėvėjimas, apvijų problema. Tokiu atveju siurblys perkaista net ir esant laisvam oro srautui, o iš prietaiso jaučiamas degimo kvapas. Tai jau rimtesnė problema, kuriai gali prireikti specialisto arba sprendimo pirkti naują prietaisą.

Praktinis testas: Kai siurblys atvės, prieš jį vėl įjungdami, atjunkite žarną ir antgalį. Įjunkite siurblį be jų – jei dabar jis veikia normaliai ir neperkaista, problema yra žarnoje arba antgalyje. Jei ir be jų perkaista – problema yra filtruose arba pačiame korpuse.

Elektriniai gedimai: kada galima patiems, o kada ne

Elektriniai gedimai yra ta sritis, kur reikia būti atsargiems. Ne todėl, kad tai neįmanoma išspręsti namuose, o todėl, kad neteisingi veiksmai gali būti pavojingi. Tačiau kai kurie elektriniai gedimai yra visiškai prieinami paprastam žmogui.

Laido gedimas. Tai viena dažniausių elektrinių problemų. Laidas dažniausiai pažeidžiamas ties jungties su siurbliu vieta arba ties kištuku. Vizualiai patikrinkite visą laido ilgį – ar nėra įtrūkimų, nudėvėtų vietų, sudegintos izoliacijos. Jei pažeidimas matomas ir yra ties kištuku, kištuką galima pakeisti – tai nesudėtinga operacija, kuriai reikia tik atsuktuvų ir naujo kištuko. Jei pažeidimas yra pačiame laide arba ties siurblio korpusu – geriau kreiptis į specialistą arba pakeisti visą laidą.

Jungiklio gedimas. Jei siurblys visai neįsijungia, o laidas ir kištukas atrodo gerai, problema gali būti jungiklyje. Jungiklį galima patikrinti multimetru – matuojant varžą arba laidumą. Jei jungiklis neveikia, jį galima pakeisti – jungikliai yra pigūs ir dažniausiai prieinami elektronikos parduotuvėse. Tačiau jei neturite patirties dirbant su elektra, geriau paprašyti pagalbos.

Variklio gedimas. Tai jau rimta problema. Variklio keitimas dulkių siurblyje dažnai kainuoja tiek pat arba daugiau nei naujas pigus siurblys. Prieš sprendžiant keisti variklį, reikia įvertinti prietaiso amžių ir rinkos vertę. Jei siurblys jau senas ir pigus, ekonomiškiau pirkti naują. Jei tai kokybiškas prietaisas, variklio keitimas gali turėti prasmę.

Svarbus perspėjimas: Niekada neatidarydinėkite siurblio korpuso, kol jis prijungtas prie elektros. Niekada nebandykite taisyti elektrinių dalių, jei nesate tikri, ką darote. Elektra nėra tas atvejis, kur galima mokytis iš klaidų.

Keistų garsų problema: ką reiškia skirtingi siurblio garsai

Dulkių siurbliai kalba per garsus – ir jei mokate klausytis, galite daug sužinoti apie problemos pobūdį dar prieš atidarydami prietaisą. Tai gali skambėti poetiškai, bet tai tiesiog praktinė diagnostika.

Garsesnis nei įprastai ūžimas. Dažniausiai reiškia, kad variklis dirba per daug – oro srautas yra apribotas. Tikrinkite filtrus ir maišelį. Taip pat gali reikšti, kad variklio guoliai pradeda dėvėtis.

Aukšto tono cypimas. Dažniausiai susijęs su oro nuotėkiu – oras patenka arba išeina per netinkamą vietą. Patikrinkite visas jungtis – tarp žarnos ir korpuso, tarp antgalio ir žarnos. Taip pat patikrinkite, ar maišelio skyriaus dangtis tinkamai uždarytas.

Braškėjimas arba tarkšėjimas. Beveik visada reiškia, kad kažkas pateko į žarną arba antgalį ir ten sukasi arba juda. Išjunkite siurblį ir patikrinkite žarną bei antgalį. Gali būti, kad ten yra akmenukas, moneta ar kitas kietas daiktas.

Triukšmingas beldimas. Jei garsas ateina iš antgalio srities, greičiausiai pažeistas arba atsilaisvinęs volelio diržas (jei jūsų modelis turi tokį). Jei garsas iš korpuso – gali būti, kad kažkas pateko į ventiliatorių.

Siurblys veikia, bet visai negirdėti siurbimo garso. Tai reiškia, kad oras nepraeina per sistemą. Visiškas užsikimšimas arba oro nuotėkis, dėl kurio oras eina ne ten, kur reikia.

Kada tikrai reikia mesti ir pirkti naują – sąžininga kalba apie ribas

Yra tam tikras romantizmas idėjoje, kad viską galima sutaisyti. Bet tai ne visada tiesa, ir kartais sąžininga sau pripažinti, kad taisymas neapsimoka. Dulkių siurbliai nėra amžini, ir kai kurie gedimai tiesiog neverti investicijų.

Jei siurbliui daugiau nei 8–10 metų ir jis turi variklio problemą – tikriausiai geriau pirkti naują. Jei taisymo kaina viršija 40–50 procentų naujo panašios klasės prietaiso kainos – skaičiuokite, ar apsimoka. Jei prietaisas jau buvo taisytas kelis kartus ir vėl sugedo – tai ženklas, kad jis tiesiog seno.

Tačiau prieš nusprendžiant mesti, verta pagalvoti ir apie tvarumą. Elektronikos atliekos yra rimta problema, ir jei prietaisą galima sutaisyti už protingą kainą, tai aplinkosaugiškai yra geresnis sprendimas nei pirkti naują.

Jei nusprendžiate pirkti naują, atsiminkite keletą dalykų: brangus siurblys ne visada reiškia gerą siurblį. Atsarginių dalių prieinamumas yra svarbus kriterijus – rinkitės gamintojus, kurių filtrai ir kitos dalys lengvai randamos. Bemaišeliniai siurbliai ilgainiui kainuoja mažiau eksploatacijoje, bet reikalauja dažnesnio valymo. Ir galiausiai – skaitykite realias vartotojų apžvalgas, o ne reklaminius aprašymus.

Grįžtant prie pagrindinio dalyko: dulkių siurblys yra vienas paprasčiausių namų prietaisų, ir didžioji dalis jo problemų yra išsprendžiamos namuose. Reikia tik kantrybės, elementarios logikos ir noro pabandyti prieš išleidžiant pinigus meistrams ar naujam prietaisui. Kiekvieną kartą, kai patiems išsprendžiate tokią problemą, ne tik taupote pinigus – jūs geriau suprantate, kaip veikia jūsų namai ir jų įranga. O tai yra vertinga savaime.