Protezavimo eiga: nuo konsultacijos iki galutinio rezultato

Pirmas žingsnis – atvykti. Ir dažnai tai būna sunkiausias momentas. Ne dėl fizinio skausmo ar kainos. Dėl gėdos. Dėl jausmo, kad „reikėjo anksčiau“. Bet vos įžengus į normaliai dirbančią kliniką, paaiškėja: niekas neteisia. Niekas neverčia teisintis. Tiesiog kalbamasi. Gydytojas išklauso, pažiūri burną, padaro panoraminę nuotrauką ir viską išaiškina paprastai – kas neveikia, ko trūksta ir kokie yra pasirinkimai.

Šioje vietoje viskas labai skiriasi nuo „senų laikų“. Nebelieka spaudimo rinktis vieną būdą. Protezavimas šiais laikais apima daug skirtingų galimybių – nuo išimamų plokštelių iki dantų ant implantų ar cirkonio vainikėlių. Visos jos aptariamos. Aiškiai, be skambių žodžių. O tada pacientas renkasi. Ir tik tada pradedama.

Kai sprendimas jau priimtas – prasideda tikras darbas

Nusprendus, kokiu keliu eiti, dažnai tenka pasiruošti: išgydyti uždegimus, pašalinti likusius dantis, jei jie nebetinkami, pasirūpinti laikinais sprendimais. Gali tekti įsukti implantus ar užgydyti šaknų kanalus. Tačiau visa tai daroma etapais – su pertraukomis, atsižvelgiant į gijimo eigą.

Viena pacientė, 38 metų moteris, prisiminė, kad po pirmųjų procedūrų turėjo laikinus dantis. Nors jie buvo „tik laikini“, draugės net nepastebėjo, kad kažkas keista. Tai padėjo atsipalaiduoti, nebeslėpti burnos, nepraleisti darbo ar šeimos švenčių.

Protezavimas nėra vien apie dantis

Žmonės dažnai mano, kad protezai – tai tik dantys. Bet tiesa ta, kad tinkamai atliktas protezavimas pakeičia visą veidą. Kai atkuriami dantys, atstato ne tik kramtymo funkciją, bet ir veido proporcijas, lūpų liniją, net odos įtempimą. Veidas tampa gyvesnis, labiau atsipalaidavęs.

Dar vienas svarbus dalykas – kalba. Netekus dantų arba turint stipriai pažeistus, keičiasi tarimas, sunku taisyklingai ištarti kai kuriuos garsus. Protezai padeda tai atkurti, dažnai net nesąmoningai – žmogus pats pastebi, kad balsas tapo tvirtesnis, žodžiai – aiškesni.

Gamybos procesas: daugiau nei tik technika

Kai burna jau paruošta, gydytojas ima atspaudus arba nuskenuoja dantis. Nuo to momento į darbą įsitraukia dantų technikų laboratorija. Kiekvienas protezas gaminamas individualiai, o ne masiniu būdu. Spalva parenkama tikra – pagal tai, kaip atrodo natūralioje šviesoje, ne pagal katalogą.

Dažnai pacientas išbando „bandomąjį“ variantą – laikiną protezą, kuris leidžia pajusti, ar patogu, ar gražu, ar tinka. Gydytojas peržiūri, taiso, koreguoja. Tik tada, kai žmogus sako „taip, dabar jau jaučiuosi savimi“, gaminamas galutinis variantas.

Galutinis pritvirtinimas – didelė diena

Kai galutinis protezas jau pagamintas, atliekamas paskutinis vizitas. Gydytojas įsitikina, kad viskas dera: sąkandis, spalva, forma. Tada protezai pritvirtinami visam laikui – klijais, varžteliais (jei tai implantai) arba kita sistema. Kartais tai būna emocingas momentas – ašaros, šypsenos, net nuotraukos kabinete.

Vienas vyras – 62 metų, sakė, kad pirmą kartą per dešimtmetį grįždamas iš odontologo galėjo valgyti obuolį. Jo dantys anksčiau buvo trapūs, nefunkcionalūs. Dabar – jaučiasi normaliai. O tai yra labai daug.

Po visko – tikra pradžia

Kai protezai jau burnoje, svarbu neapleisti priežiūros. Gydytojas paaiškina, kaip valyti, kokiais judesiais, kokias priemones rinktis. Vieni protezai valomi įprasta šepetėlio technika, kitiems prireikia papildomų šepetėlių, siūlų ar burnos irigatorius. Bet viskas išmokstama, jei paaiškinama aiškiai.

Dauguma žmonių, atlikę protezavimą, sako, kad jei būtų žinoję, jog tai taip „normalu“, būtų atėję daug anksčiau. Nes protezavimas neprimena kažkokio „techninio taisymo“ – jis labiau panašus į sugrįžimą. Į save, į savo tikrą išvaizdą, į tą žvilgsnį veidrodyje, kurio nereikia vengti.

Protezavimas nėra apie netektį – tai apie atgavimą. Ne dantų, o pasitikėjimo. Ne tik fizinės funkcijos, bet ir kasdienės drąsos. Ir jei kažkur galvoje jau seniai kirba mintis, kad reikėtų tuo pasirūpinti – laikas nebesidairyti atgal. Tiesiog pradėti.