Penki vairuotojų mitai apie pagrindinį diržą, kurie brangiai kainuoja

Automobilių servisuose kasmet pasitaiko dešimtys atvejų, kai vairuotojai atvažiuoja su rimtais variklio pažeidimais, kurių būtų buvę galima išvengti. Bendra šių situacijų priežastis – klaidingi įsitikinimai apie pagrindinio diržo veikimą ir jo priežiūrą. Išsklaidyti šiuos mitus reiškia apsaugoti ne tik savo automobilį, bet ir piniginę.

Mitas pirmas: diržas turi tarnauti visą automobilio eksploatacijos laiką

Galbūt dažniausiai pasitaikanti klaida – manyti, kad gamykloje sumontuotas diržas yra „amžinas” komponentas. Realybė visiškai kitokia. Guminė diržo medžiaga nuolat veikiama temperatūros svyravimų, mechaninės įtampos ir cheminių medžiagų iš variklio skyriaus. Net ir aukščiausios kokybės diržai turi ribotą tarnavimo laiką.

Daugelis gamintojų rekomenduoja keisti pagrindinį diržą kas 80 000–120 000 kilometrų. Tačiau šis intervalas gali smarkiai sutrumpėti, jei automobilis eksploatuojamas ekstremaliomis sąlygomis: dažnai važiuojama dulkėtais keliais, klimatas pasižymi dideliais temperatūros svyravimais arba variklio skyriuje nuolat kaupiasi drėgmė.

Mitas antras: jei diržas necypia, vadinasi, viskas gerai

Akustiniai signalai iš tiesų yra vienas iš gedimo požymių, tačiau tikrai ne vienintelis ir ne pats patikimiausias. Kai kurie diržai gali visiškai tyliai degraduoti iki kritinės būklės. Vidinė diržo struktūra – armavimo siūlai ir guminiai sluoksniai – gali prarasti savo savybes, išoriškai nekeisdami diržo išvaizdos ir nesukeldami jokių garsų.

Ypač klastingi yra vadinamieji „šalti” gedimai, kai diržas nutrūksta staigiai, be jokių išankstinių simptomų. Tokiais atvejais vairuotojas praranda kelias sistemas vienu metu ir atsiduria potencialiai pavojingoje situacijoje.

Mitas trečias: diržo keitimas – per brangi procedūra

Finansinis aspektas dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl vairuotojai atidėlioja profilaktinį diržo keitimą. Tačiau pagrindinio diržo keitimas kaina iš tikrųjų yra viena palankiausių investicijų į automobilio priežiūrą, jei lyginsime su galimais nuostoliais.

Nutrūkęs diržas gali sukelti grandininę reakciją: generatorius nustoja krauti akumuliatorių, variklis perkaitsta dėl neveikiančios vandens pompos, vairo stiprintuvas atsijungia. Kai kuriais atvejais, ypač varikliuose, kur pagrindinis diržas susijęs su paskirstymo mechanizmu, nutrūkimas gali reikšti kapitalinį variklio remontą. Tokio remonto išlaidos gali viršyti kelis tūkstančius eurų.

Mitas ketvirtas: diržą galima pakeisti pačiam

Internete gausu instrukcijų, aiškinančių, kaip savarankiškai pakeisti pagrindinį diržą. Teoriškai procedūra atrodo nesudėtinga: atleisti įtempiklį, nuimti seną diržą, užmauti naują. Praktikoje situacija kur kas sudėtingesnė.

Pirma, būtina tiksliai žinoti diržo maršrutą per visus skriemulius – klaida čia gali sukelti rimtų pasekmių. Antra, reikalingi specialūs įrankiai įtempikliui atleisti. Trečia, ir svarbiausia, kartu su diržu dažnai rekomenduojama keisti įtempiklį ir kartais nukreipiamuosius skriemulius, o tai reikalauja profesionalios diagnostikos.

Netinkamai sumontuotas diržas gali nuslysti, perkaisti arba nutrūkti per kelias minutes. Sutaupyti keli dešimtys eurų tokiu būdu reiškia rizikuoti šimtais.

Mitas penktas: naujas automobilis nereiškia rūpesčių

Vairuotojai, įsigiję naują arba mažai riedėjusį automobilį, neretai mano, kad artimiausius kelerius metus jiems nereikės galvoti apie jokius remontus. Deja, pagrindinis diržas gali nukentėti ir naujame automobilyje.

Gamybos defektai, nors ir reti, pasitaiko. Netinkamas laikymas prieš pardavimą, ypač jei automobilis ilgai stovėjo lauke, gali pagreitinti gumos senėjimą. Agresyvus vairavimo stilius pirmosiomis eksploatacijos savaitėmis taip pat neigiamai veikia diržo ilgaamžiškumą.

Ką verta įsiminti

Pagrindinis diržas nėra prabangos prekė ar papildoma automobilio funkcija. Tai kritiškai svarbus komponentas, nuo kurio priklauso kelių pagrindinių sistemų veikimas. Reguliari apžiūra, dėmesys neįprastiems garsams ir pokyčiams variklio skyriuje bei savalaikis kreipimasis į specialistus – trys paprastos taisyklės, kurios padeda išvengti didelių bėdų.

Automobilio priežiūra visada yra prevencijos, o ne reakcijos klausimas. Keisti komponentus iki jiems sugedus yra racionaliau nei spręsti gedimo pasekmes kelio viduryje ar serviso aikštelėje.