Viskas atrodo ramu. Lūpos tirpsta, veidas nejautrus, bet tu jau namie. Dabar prasideda kita dalis – pirmoji savaitė po „viskas ant 4“. Tai laikas, kai kūnas į tave kalba. Ir svarbiausia – jo klausyt.

Nesvarbu, kiek skaitei apie tai anksčiau, šita patirtis – tavo. Kiekvieno organizmas reaguoja savaip, bet viena tiesa universali: šita savaitė nėra skirta žygiams ar vakarėliams. Ji skirta atsigauti.

Pirmoji diena – tirpimas, baimė ir sultinys

Grįžus namo, vis dar veikia nuskausminamieji. Veidas keistas – lyg svetimas. Kai kurie žmonės sako, kad jausmas kaip po ėjimo pas chirurgą, kai negali nuryti seilių, bet norisi.

Valgyti nesinori. Ir nereikia. Užtenka šilto sultinio ar baltyminio kokteilio. Jeigu išgėrei antibiotikų – viskas pagal planą. Jeigu ne – skambink gydytojui. Nebūk herojus.

Antroji ir trečioji diena – skausmas keičiasi į spaudimą

Šiomis dienomis skausmas dažnai sumažėja, bet vietoje jo atsiranda spaudimo jausmas. Tarsi burnoje kažkas svetimo. Neretai kyla klausimas – ar viskas gerai? Jeigu temperatūra nekyla, o patinimas lieka toje pačioje vietoje – viskas juda kaip priklauso.

Kartais žmogus nori patikrinti, „ar viskas laikosi“, pradeda kišti liežuvį prie siūlių ar protezo. Neverta. Burna – ne vieta eksperimentams.

Ketvirtoji–penktoji diena – protas grįžta greičiau nei kūnas

Jau pradedi šiek tiek šypsotis. Nebeskauda tiek, kiek vakar. Nori išgerti kavos – bet tik ne karštos. Nori pažiūrėti į save veidrodyje – ir tai pirmas kartas, kai tikrai matai pokytį.

Kai kurie žmonės čia ir paslysta. Jaučiasi geriau, bet pamiršta, kad viduje vis dar gyja. Tai lyg sportuoti su dar nesugijusiu raumeniu. Atrodo gali, bet pasekmės ateina vėliau.

Šeštoji ir septintoji diena – atsigavimas jaučiamas visame kūne

Pirma savaitė artėja prie pabaigos. Galima kalbėti normaliau, lūpos nebe taip tempia, o sultinio vietą užima trintos sriubos ir minkšti bananai. Dalis žmonių jau tądien grįžta į darbą – jeigu jis nereikalauja kalbėti visą dieną.

Svarbiausia dabar – ne skubėti. Protezas dar laikinas, o dantenos tik pradeda formuotis. Jei viską darysi ramiai, per kelias savaites susigyvensi su naujais dantimis taip, lyg jie būtų buvę visada.

Ką žmonės dažniausiai sako po pirmos savaitės?

„Ne taip baisu, kaip galvojau.“
„Pirmą dieną buvau išsigandęs, bet paskui pradėjau džiaugtis.“
„Norėčiau, kad būčiau tai padaręs anksčiau.“

Žmonės nesigaili, kai pasiekia rezultatą. Bet daugelis pamiršta, kad kelias iki jo – ne per valandą. „Viskas ant 4“ skamba kaip greitas sprendimas, bet tai vis tiek operacija. Reikia kantrybės. Tiek sau, tiek rezultatui.

Mažas priminimas tiems, kas dar svarsto

Jeigu skaitydamas šitas eilutes tu laikai ranką prie veido ir galvoji „gal kitais metais“ – žinok, tas „kada nors“ niekada nebus pats tinkamiausias laikas. Laikas pats nesustabdys tavo dantų nykimo ar baimės šypsotis.Pirmoji savaitė po „viskas ant 4“ nėra rožėmis klota, bet tai niekis palyginus su tuo, ką gauni. Ir jei jau priėmei sprendimą, žinok – tau viskas pavyks. Tik nebandyk skubinti. Atsigauk. Leisk burnai kalbėti tavo kūno kalba. Ir lauk – nes po kelių savaičių pradėsi gyventi naują kasdienybę, kurioje šypsena – ne svajonė, o veidrodis.