Įsigalioja nauji reikalavimai būstų energiniam efektyvumui: ką būtina žinoti savininkams

Lietuvoje įsigalioja griežtesni reikalavimai būstų energiniam efektyvumui, kurie palies tūkstančius nekilnojamojo turto savininkų. Aplinkos ministerijos duomenimis, pokyčiai tiesiogiai paveiks apie 30% Lietuvos būstų rinkos, daugiausia senesnius pastatus, kurių energinio naudingumo klasė žemesnė nei D.

Kas keičiasi?

Pagal naująjį Aplinkos ministerijos patvirtintą reglamentą, nuo spalio 1 d. parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą, energinio naudingumo sertifikatas tampa ne tik privalomu dokumentu, bet ir įgauna naują, griežtesnę reikšmę:

• F ir G klasės būstams bus taikomi papildomi reikalavimai
• Visiems parduodamiems ar išnuomojamiems būstams sertifikatas turės būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 5 metus (anksčiau galiojo 10 metų terminas)
• Sertifikate privalės būti nurodytas realus, o ne teorinis energijos suvartojimas
• Pirkėjai ir nuomininkai turės teisę reikalauti kompensacijos, jei faktinis energijos suvartojimas reikšmingai skiriasi nuo sertifikate nurodyto

„Šie pakeitimai – dalis Europos Sąjungos žaliojo kurso strategijos, siekiančios iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą,” – paaiškina Aplinkos ministerijos atstovas Petras Kazlauskas. „Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti pastatų sektoriaus energijos suvartojimą 30%.”

Praktinės pasekmės nekilnojamojo turto savininkams

Naujosios taisyklės turi tiesioginių praktinių pasekmių būstų savininkams:

1. Žemesnės energinės klasės būstai kris vertėje

Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad F ir G klasės būstų vertė per artimiausius 6-12 mėnesių gali sumažėti 5-8%. „Pirkėjai vis labiau vengia žemos energinės klasės būstų dėl didėjančių energijos kainų ir griežtėjančių reikalavimų,” – teigia NT brokerių asociacijos prezidentė Indrė Vilkaitė.

2. Privalomas renovacijos planas

Parduodant F ir G klasės būstus, pardavėjai privalės kartu su energinio naudingumo sertifikatu pateikti ir renovacijos planą, nurodantį, kaip būstas galėtų pasiekti bent E klasę. Tai sukurs papildomų išlaidų savininkams – vidutiniškai nuo 300 iki 500 eurų.

3. Didesni reikalavimai nuomai

Nuo 2026 metų nuomojami būstai privalės būti ne žemesnės nei E energinės klasės. Tai reiškia, kad F ir G klasės būstų savininkai, norintys tęsti nuomos veiklą, per artimiausius metus turės investuoti į energinį efektyvumą didinančias priemones.

Bankai keičia paskolų politiką

Lietuvos bankai jau reaguoja į būsimus pokyčius. SEB, Swedbank ir Šiaulių bankas paskelbė, kad nuo 2026 metų visiškai nebefinansuos F ir G klasės būstų įsigijimo, jei kartu nebus pateiktas energinio efektyvumo didinimo planas.

„Žemesnės energinės klasės būstai tampa rizikinga investicija,” – aiškina SEB banko Būsto finansavimo departamento vadovas Jonas Povilaitis. „Tokių būstų vertė ilgainiui mažės, o eksploatacinės išlaidos didės, kas didina riziką, kad klientai gali susidurti su finansiniais sunkumais.”

Swedbank jau dabar siūlo palankesnes sąlygas A, B ir C klasės būstams – iki 0,3% mažesnę palūkanų normą ir 5 metais ilgesnį paskolos terminą.

Nauji iššūkiai seniesiems pastatams

Senamiesčių ir istorinių pastatų savininkai susiduria su ypatingais iššūkiais. Tokių pastatų energinio efektyvumo didinimas dažnai yra sudėtingesnis dėl paveldosaugos reikalavimų.

„Susiduriame su dvigubu iššūkiu – kaip pagerinti pastato energinį efektyvumą nepažeidžiant jo istorinės vertės,” – sako Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Arvydas Mickus. „Neretai standartiniai sprendimai, kaip fasado šiltinimas, istoriniuose pastatuose yra negalimi.”

Reaguodama į šiuos iššūkius, Aplinkos ministerija kartu su Kultūros paveldo departamentu rengia specialias gaires ir paramos programą istorinių pastatų savininkams. Programai numatyta skirti 25 mln. eurų ES fondų lėšų.

Specialistų patarimai: kaip pasiruošti?

Energetikos ekspertai rekomenduoja nekilnojamojo turto savininkams nedelsti ir jau dabar imtis veiksmų:

1. Atnaujinti energinio naudingumo sertifikatą

Net jei jūsų turimas sertifikatas formaliai dar galioja, bet buvo išduotas seniau nei prieš 5 metus, ekspertai rekomenduoja jį atnaujinti. „Naujas sertifikatas ne tik atitiks teisinius reikalavimus, bet ir pateiks tikslesnius duomenis bei naujesnes rekomendacijas,” – pataria energinio audito specialistas Mantas Jokubauskas.

2. Išanalizuoti finansavimo galimybes

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruoja kelias paramos programas, kompensuojančias dalį energinį efektyvumą didinančių investicijų. Šiuo metu parama gali siekti iki 30-50% tinkamų finansuoti išlaidų.

3. Pradėti nuo paprastų, bet efektyvių priemonių

„Nebūtina iškart imtis viso pastato renovacijos,” – pataria Lietuvos energetikos agentūros ekspertas Paulius Martinkus. „Dažnai šildymo sistemos modernizavimas, stogo ar rūsio perdangos šiltinimas gali reikšmingai pagerinti energinį efektyvumą už santykinai nedidelę kainą.”

Gyventojų reakcijos

Naujieji reikalavimai sulaukia prieštaringų reakcijų iš gyventojų. „Pinigas24” portalo atlikta apklausa rodo, kad 42% respondentų palaiko griežtesnius reikalavimus, 35% – prieštarauja, o 23% neturi aiškios nuomonės.

„Suprantu aplinkosauginius motyvus, bet abejoju, ar visi galės sau leisti investuoti į energinį efektyvumą, ypač pensininkai ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės,” – susirūpinimą išreiškia Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentė Eglė Kybartienė.

Reaguodama į šias pastabas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad rengia papildomą paramos programą mažesnes pajamas gaunantiems būstų savininkams. Programai ketinama skirti 15 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Kas toliau?

Aplinkos ministerija planuoja iki 2025 metų pabaigos atlikti visų Lietuvos daugiabučių energinio efektyvumo vertinimą ir sukurti viešai prieinamą duomenų bazę. Ši informacija leis gyventojams geriau suprasti savo būsto energinį efektyvumą ir palyginti jį su kitais pastatais.

„Siekiame, kad energinio naudingumo sertifikatas taptų ne tik formaliu dokumentu, bet ir praktišku įrankiu, padedančiu priimti sprendimus dėl būsto pirkimo, nuomos ar renovacijos,” – teigia Aplinkos viceministrė Laura Nalivaikienė.

Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 5 metus Lietuvoje bus renovuota apie 30-40% dabartinių F ir G klasės būstų, o likę – palaipsniui praras vertę arba bus nugriauti ir pakeisti naujais, energiškai efektyviais pastatais.

Papildoma informacija: Energinio naudingumo sertifikatus Lietuvoje išduoda atestuoti ekspertai. Sertifikato kaina priklauso nuo pastato tipo ir dydžio, vidutiniškai svyruoja nuo 100 iki 300 eurų. Sertifikato išdavimo procesas trunka nuo 3 iki 10 darbo dienų.

Šaltiniai: Aplinkos ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Lietuvos energetikos agentūra.