Sausasis sausis: penki mitai apie mėnesį be alkoholio
Mėnuo be alkoholio daugeliui pagerina miegą, savijautą ir leidžia pamatyti, kokį vaidmenį gėrimas atlieka kasdienybėje. Tačiau jis neišgydo priklausomybės ir nepašalina ilgalaikės žalos. Jei mėnesį ištverti labai sunku arba vasarį viskas grįžta į senas vėžes, tai svarbus signalas, kad prireiks daugiau nei valios.
Sausasis sausis – iniciatyva, kai po šventinio gruodžio žmonės visą sausio mėnesį atsisako alkoholio. Ji gimė Didžiojoje Britanijoje ir per kelerius metus išplito daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Jau dabar, spalio pabaigoje, dalis žmonių svarsto, ar šiais metais prisijungti. Kai kurie nusprendžia pradėti dar anksčiau – lapkritį ar gruodį, kad švenčių sezoną pasitiktų blaivūs ir išvengtų įprasto gruodžio „maratono“. Tai puiki idėja – jei žinote, ko iš jos tikėtis, o ko ne.
Mitas: mėnuo be alkoholio „išvalo“ kepenis
Faktas: kepenys iš tiesų greitai reaguoja į pertrauką. Saikingai gėrusiems žmonėms per kelias savaites gali sumažėti riebalų kiekis kepenyse, pagerėti kai kurie kraujo rodikliai, kraujospūdis ir cukraus apykaita. Tačiau tai tinka pradinėms, grįžtamoms pakitimų stadijoms. Jei kepenų rodikliai jau blogi, vien pertraukos neužteks – tada svarstomas ir alkoholio kodavimas ar kitokia ilgalaikė pagalba.
Jei kepenys jau pažeistos ilgalaikio gėrimo – susiformavęs fibrozės ar cirozės pažeidimas per mėnesį neišnyksta. Be to, sausis nepanaikina žalos, padarytos per likusius vienuolika mėnesių. Organizmui naudingiausias ne vienas mėnuo pertraukos, o mažesnis vartojimas visus metus.
Mitas: jei ištvėriau mėnesį, priklausomybės nėra
Faktas: daugelis priklausomų žmonių gali kurį laiką negerti, ypač turėdami aiškų tikslą ir terminą. Svarbiausias klausimas – ne „ar ištvėriau“, o „kaip ištvėriau“. Jei visą mėnesį galvojote tik apie vasario 1-ąją, skaičiavote dienas, buvote irzlus, blogai miegojote ir laukėte pabaigos, tai rodo, kad alkoholis užima daug vietos jūsų gyvenime.
Kitas požymis – kas nutinka po mėnesio. Jei pirmą vasario savaitgalį išgeriate daugiau nei bet kada gruodį, pertrauka buvo tik pauzė, o ne pokytis.
Mitas: vasarį galima „atsigriebti“
Faktas: po pertraukos tolerancija sumažėja, todėl tas pats kiekis veikia stipriau nei anksčiau. Didelis kiekis po mėnesio susilaikymo yra rizikingas ir organizmui, ir psichologiškai: susidaro įspūdis, kad „nusipelnei“, o gėrimas vėl tampa atlygiu.
Įdomu tai, kad Didžiosios Britanijos tyrėjų apklausos rodė priešingą tendenciją tiems, kurie sausį iš tiesų išgyveno sąmoningai: dalis dalyvių ir po kelių mėnesių gėrė rečiau ir mažiau nei prieš iniciatyvą. Skirtumas – tikslas. Kas mėnesį naudojo kaip galimybę stebėti save, to naudą jautė ilgiau. Kas jį suvokė kaip bausmę, tas dažniau grįždavo prie senų įpročių.
Mitas: tai tik valios klausimas
Faktas: valia svarbi, tačiau priklausomybė veikia smegenų atlygio sistemą taip, kad vien pasiryžimo dažnai nepakanka. Žmogus gali nuoširdžiai norėti negerti, bet stresinėje situacijoje automatiškai griebtis butelio. Tai ne charakterio silpnumas, o išmoktas reakcijos modelis, kurį galima pakeisti – tačiau tam reikia įrankių.
Būtent todėl dalis žmonių renkasi papildomą pagalbą. Pavyzdžiui, kodavimas hipnoterapijos būdu padeda susilpninti potraukį ir suformuoti naujas nuostatas, o psichologo konsultacijos – išmokti kitaip tvarkytis su stresu ir emocijomis.
Mitas: mesti staiga saugu visiems
Faktas: žmonėms, kurie ilgą laiką gėrė daug ir kasdien, staigus nutraukimas gali sukelti abstinencijos sindromą – drebulį, prakaitavimą, nerimą, nemigą, o sunkesniais atvejais ir traukulius ar haliucinacijas. Tai gali būti pavojinga gyvybei. Jei geriate kasdien ir ryte jaučiate drebulį ar norą „pasitaisyti“, prieš sausasį sausį pasitarkite su gydytoju.
Ką dažniausiai pastebi tie, kurie išbando?
Pirmoji savaitė be alkoholio dažniausiai būna sunkiausia: vakarai atrodo ilgi, trūksta įprasto ritualo, kai kuriems sunkiau užmigti. Antrą ir trečią savaitę daugelis pastebi pirmuosius pokyčius – geresnį miegą, daugiau energijos ryte, ramesnę nuotaiką, kartais ir sumažėjusį svorį, nes alkoholis turi daug kalorijų. Dažnai pagerėja ir odos būklė, sumažėja patinimas.
Tačiau ne mažiau svarbūs psichologiniai atradimai. Daugelis supranta, kiek laiko ir pinigų skirdavo alkoholiui, kurios situacijos labiausiai skatina gerti ir kiek renginių, susitikimų ar vakarų buvo neatsiejami nuo taurės. Kai kurie po sausio nusprendžia neberizikuoti ir pasidomi, kaip vyksta kodavimo procedūra, kad blaivumą išlaikytų ir vasarį. Šis supratimas yra vertingiausia sausio dovana – jis leidžia priimti sąmoningus sprendimus ir likusiais metais.
Kaip sausį paversti tikru pokyčiu?
Pirmiausia – iš anksto nuspręskite, kodėl tai darote: dėl sveikatos, miego, šeimos, pinigų ar noro pasitikrinti save. Antra – stebėkite save: užsirašykite, kada norisi išgerti ir kas tuo metu vyksta. Taip pat pasirūpinkite pakaitalais: nealkoholiniais gėrimais, kurie jums patinka, ir veikla, kuri užpildys anksčiau gėrimui skirtą laiką. Papasakokite apie savo sprendimą artimiesiems – palaikymas padeda labiau nei tylus ištvėrimas. Trečia – suplanuokite, kas bus vasarį: ar grįšite prie ankstesnių įpročių, ar išsikelsite naują ribą.
Jei sausį pastebėsite, kad be alkoholio vakarai tampa nepakeliami, tai gera žinia ta prasme, kad pastebėjote anksti. Tokiu atveju verta pasikalbėti su specialistu dar prieš tai, kai vasaris sugrąžins senus įpročius.