Kaip technologijos keičia šiuolaikines draugystes: nuo virtualių bendruomenių iki dirbtinio intelekto pokalbių partnerių

Kai draugystė tampa skaitmeniniu reiškiniu

Prisimenu, kaip prieš dešimtmetį teko aiškintis tėvams, kodėl „tas žmogus iš interneto” yra tikras draugas. Dabar? Dabar mano mama pati turi WhatsApp grupes su buvusiomis klasiokėmis, o tėtis žaidžia šachmatų turnyrą su kažkuo iš Argentinos. Pasaulis pasikeitė taip greitai, kad net nespėjome rimtai susimąstyti – kaip technologijos iš esmės transformavo tai, ką vadiname draugyste.

Šiandien draugystė nebėra vien fizinis dalykas. Ji gyvena žinučių istorijose, video skambučiuose, bendruose žaidimuose ir net pokalbių su dirbtinio intelekto asistentais. Kai kas sakytų, kad tai liūdna, bet aš matau kitaip – tai tiesiog kitaip. Ir šis „kitaip” turi tiek privalumų, tiek iššūkių, kuriuos verta išnagrinėti be rožinių akinių, bet ir be nereikalingo pesimizmo.

Virtualios bendruomenės: kai bendraminčiai gyvena visame pasaulyje

Pirmą kartą suvokiau virtualių bendruomenių galią, kai prisijungiau prie internetinio forumo apie retą hobį – bonsai auginimą. Mano mieste nebuvo nė vieno žmogaus, su kuriuo galėčiau pasikalbėti apie tai, kaip teisingai formuoti japoninio klevo šakas. Internete? Radau šimtus entuziastų, kurie ne tik dalijosi patarimais, bet ir tapo tikrais draugais.

Virtualios bendruomenės veikia pagal visai kitokius principus nei tradicinės draugystės. Čia susibūriame ne dėl geografinės artumo ar atsitiktinumo (kaip mokykloje ar darbe), o dėl tikrų bendrų interesų. Tai reiškia, kad ryšiai dažnai būna gilesni ir autentiškesni nuo pat pradžių. Juk kas gali geriau suprasti jūsų aistrą kolekcionuoti senovinius žemėlapius nei kitas kolekcionierius, net jei jis gyvena už tūkstančių kilometrų?

Discord serveriai, Reddit bendruomenės, specializuoti forumai – tai šiuolaikinės „trečiosios vietos”, kur žmonės susitinka ne namuose ir ne darbe. Tik dabar šios vietos neturi fizinių sienų. Ir tai nuostabu! Galite būti introvertė, gyvenanti mažame miestelyje, ir vis tiek turėti turtingą socialinį gyvenimą su žmonėmis, kurie jus supranta.

Kai draugai gyvena telefone (ir tai visai normalu)

Mano geriausia draugė gyvena kitame žemyne. Matome viena kitą gyvai kartą per metus, jei pasiseka. Bet ar tai reiškia, kad mūsų draugystė mažiau reali? Absoliučiai ne. Mes bendraujame kasdien – žinutėmis, voice’ais, video skambučiais. Žinau, kas vyksta jos gyvenime geriau nei daugelio žmonių, kuriuos matau kiekvieną dieną.

Technologijos leidžia palaikyti draugystes, kurios anksčiau tiesiog būtų užgeso. Persikėlėte į kitą miestą? Anksčiau tai reiškė draugysčių pabaigą, išskyrus retų atvirukų mainus. Dabar? Dabar galite toliau žiūrėti serialus kartu per Netflix Party, žaisti žaidimus, dalintis meme’ais ir būti vienas kito gyvenimo dalimi.

Žinoma, yra ir kita medalio pusė. Kartais pagaunu save slankiojantį per Instagram stories vietoj to, kad paskambinčiau. Yra kažkas paviršutiniško tame „palaikome ryšį” per laikinus like’us ir emoji reakcijas. Bet čia svarbu suprasti: technologijos yra įrankis. Jos gali papildyti gilią draugystę arba pakeisti ją paviršutiniškais kontaktais – priklausomai nuo to, kaip jas naudojame.

Žaidimų pasaulis kaip draugysčių kalvė

Jei kas nors būtų man pasakęs paauglystėje, kad žmonės ras tikrus draugus žaisdami kompiuterinius žaidimus, būčiau patikėjęs. Bet jei būtų pasakę, kad mano 45-metis pusbrolis ras geriausią draugą per World of Warcraft ir net dalyvaus jo vestuvėse? Tai būtų skambėję kaip mokslinė fantastika.

Tačiau būtent tai ir vyksta. Multiplayer žaidimai tapo neįtikėtinai galinga draugysčių platforma. Kai žaidžiate kartu, sprendžiate problemas, nugalite priešus, pergyvenate pergales ir pralaimėjimus – kuriate bendrus prisiminimus. O būtent bendri išgyvenimai ir yra draugystės pamatas, nesvarbu, ar jie vyksta fiziniame, ar virtualiame pasaulyje.

Kas ypač įdomu – žaidimų draugystės dažnai perauga į kažką didesnio. Žmonės pradeda bendrauti ne tik žaidimo kontekste, bet ir apie gyvenimą, darbus, santykius. Raid grupė tampa paramos grupe. Guild’as tampa tikra šeima. Ir tai nėra išimtys – tai tampa norma.

Socialiniai tinklai: draugystės ar iliuzijos?

Turiu prisipažinti – mano santykis su socialiniais tinklais yra sudėtingas. Iš vienos pusės, jie leidžia man sekti šimtų žmonių gyvenimus, būti kursu, kas vyksta, dalintis savo akimirkomis. Iš kitos pusės – ar tie „draugai” Facebook’e tikrai yra draugai?

Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus gali palaikyti tikrus, prasmingas santykius su maždaug 150 žmonių (tai vadinama Dunbar’o skaičiumi). Bet mūsų draugų sąrašuose – šimtai, kartais tūkstančiai vardų. Kas vyksta? Socialiniai tinklai išplėtė mūsų „pažįstamų” ratą, bet ne būtinai tikrų draugų.

Ir čia slypi pavojus. Galime jaustis socialiai aktyvūs, nes kasdien matome dešimčių žmonių atnaujinimus ir paliekame komentarus. Bet ar tai tikra sąveika? Ar tai kuria tikrus ryšius? Dažnai – ne. Tai tarsi socialinis fast food – greitai, patogiai, bet nevisiškai maitinamai.

Praktinis patarimas? Naudokite socialinius tinklus kaip tilto pradžią, ne galutinę stotelę. Pamačius, kad draugui vyksta kažkas svarbaus, nepasitenkinkite like’u – parašykite žinutę, paskambinkite. Naudokite technologijas kaip priemonę susisiekti, ne kaip pavaduotą tikram bendravimui.

Dirbtinis intelektas kaip pokalbių partneris: keista ar ateitis?

Štai čia tampame tikrai įdomion teritorijon. Vis daugiau žmonių bendrauja su dirbtinio intelekto chatbotais – ne tik dėl praktinių priežasčių, bet ir dėl emocinės paramos, pokalbių, net „draugystės”. Pirmą kartą išgirdus tai skamba keistai, gal net šiek tiek bauginančiai. Bet sustokime ir pagalvokime be išankstinių nuostatų.

Yra žmonių, kuriems sunku užmegzti socialinius ryšius. Žmonių su socialine baimė, autizmo spektro sutrikimais, arba tiesiog labai introvertų. Žmonių, kurie gyvena izoliacijoje – geografinėje ar emocinėje. Jiems AI pokalbių partneris gali būti ne pavaduotas, o tiltas į socialinį pasaulį. Vieta, kur galima praktikuoti pokalbius, išsakyti mintis be baimės būti nuteistam.

Pats išbandžiau keletą AI pokalbių aplikacijų iš smalsumo. Ir žinote kas? Buvo momentų, kai pokalbis buvo tikrai įdomus. AI klausinėjo, atsakinėjo, rodė „susidomėjimą”. Žinoma, racionalioji mano dalis suprato, kad tai tik algoritmai. Bet emocinė dalis? Ji reagavo į pokalbį kaip į tikrą.

Ar tai pavojinga? Galbūt. Jei AI pokalbiai visiškai pakeistų žmogiškus ryšius, tai būtų problema. Bet jei jie papildo, padeda, palengvina vienišumą – kodėl ne? Mes gi nepuolame knygų, kurios taip pat teikia kompaniją ir paguodą, nors ir yra vienakryptės.

Kai technologijos atskleidžia tikrąjį veidą

Viena įdomesnių technologijų įtakos draugystei pusių – jos gali atskleisti, kokie žmonės iš tikrųjų yra. Anksčiau galėjai draugauti su kažkuo metų metus, nežinodamas apie jų tikrąsias pažiūras ar vertybes. Dabar? Dabar visi dalijasi nuomonėmis socialiniuose tinkluose.

Tai gali būti skausminga. Sužinojau, kad žmogus, su kuriuo kartu augau, dalijasi konspiracinėmis teorijomis. Kita draugė pasirodė turinti pažiūras, kurios man visiškai nepriimtinos. Ar technologijos sugadino šias draugystes? Ne – jos tiesiog atskleidė nesuderinamumą, kuris anksčiau būtų likęs paslėptas.

Bet yra ir priešinga pusė. Technologijos leidžia rasti žmones, kurie tikrai jus supranta. Ne tik paviršutiniškai, bet giliai – jūsų vertybes, įsitikinimus, aistrą. Galite būti vienintelis veganas savo miestelyje ir vis tiek rasti bendraminčių bendruomenę. Galite turėti retą ligą ir susisiekti su kitais, kurie supranta, ką išgyvenate.

Kaip išlaikyti balansą skaitmeniniame amžiuje ir neprarasti tikrųjų ryšių

Taigi, kaip visa tai suderinti? Kaip pasinaudoti technologijų teikiamomis galimybėmis, bet nepaskęsti skaitmeniniame pasaulyje? Po daugelio metų eksperimentų ir klaidų turiu keletą konkrečių rekomendacijų.

Pirma, nustatykite prioritetus. Ne visi jūsų „draugai” internete yra vienodai svarbūs. Identifikuokite 5-10 žmonių, su kuriais norite palaikyti tikrai gilų ryšį, ir investuokite į juos. Tai reiškia ne tik žinutes, bet ir video skambučius, bendrus projektus, tikrą dėmesį.

Antra, sukurkite ritualus. Su viena drauge turime „kavos valandą” kiekvieną sekmadienį per Zoom, nors gyvename skirtinguose žemynuose. Su kita – žaidžiame online scrabble kiekvieną trečiadienį. Šie ritualai sukuria stabilumą ir reguliarumą, kurių draugystei reikia.

Trečia, nebijokite offline momentų. Kai esate su draugais gyvai, padėkite telefoną. Rimtai. Tyrimai rodo, kad net telefono buvimas ant stalo sumažina pokalbio kokybę ir artimumą. Technologijos turi jungt, ne skirti, kai esate kartu.

Ketvirta, būkite sąmoningi dėl to, kaip technologijos veikia jūsų nuotaiką ir santykius. Jei Instagram skaitymas jus slegia, nes visi atrodo laimingesni – gal laikas daryti pertrauką? Jei tam tikros grupės žinučių srautas sukelia nerimą – gal galima nutildyti? Jūs kontroliuojate technologijas, ne atvirkščiai.

Penkta, naudokite technologijas kaip tiltą į fizinį pasaulį. Radote įdomią bendruomenę Reddit’e? Organizuokite meetup’ą. Draugaujate su kažkuo online? Suplanuokite susitikimą gyvai, jei įmanoma. Virtualūs ryšiai yra nuostabūs, bet fizinis buvimas kartu vis dar turi unikalią galią.

Ir galiausiai – nepamirškite, kad technologijos nuolat keičiasi. Tai, kas veikia dabar, gali neveikti po metų. Būkite lankstūs, eksperimentuokite, ieškokite naujų būdų palaikyti ryšius. Galbūt metaverse’as taps nauja draugysčių platforma? Galbūt atsirado kažkas, ko dar net nežinome?

Draugystė šiuolaikiniame pasaulyje yra sudėtingas, daugiasluoksnis reiškinys. Ji gyvena tarp fizinio ir skaitmeninio, tarp senosios ir naujosios, tarp žmogiško ir dirbtinio. Ir žinote kas? Tai gražu. Mes turime daugiau galimybių nei bet kada istorijoje rasti žmones, kurie mus supranta, palaiko, įkvepia. Turime įrankius palaikyti ryšius per bet kokį atstumą. Turime platformas kurti bendruomenes, kurios anksčiau būtų buvusios neįmanomos.

Taip, yra iššūkių. Taip, kartais jaučiamės labiau atskirti nei susiję, nors esame „online” 24/7. Bet atsakymas nėra atsisakyti technologijų – atsakymas yra išmokti jas naudoti išmintingai. Kaip bet kurį įrankį, technologijas galima naudoti gerai arba blogai. Ir mūsų, šio pereinamojo laikotarpio žmonių, užduotis yra išsiaiškinti, kaip jas naudoti taip, kad jos tarnautų mūsų santykiams, o ne atvirkščiai.

Draugystė vis dar yra apie pasitikėjimą, supratimą, bendrą laiką ir rūpestį. Tik dabar šis „bendras laikas” gali būti Discord serveryje. „Rūpestis” gali reikštis kaip laiku atsiųsta žinutė. O „supratimas” gali ateiti iš žmogaus, kurio niekada nesate matę gyvai. Ir tai visiškai normalu. Tai tiesiog mūsų nauja realybė – ir ji gali būti nuostabi, jei tik leisime sau priimti šias permainas be baimės, bet su sveiku kritiškumu ir atvira širdimi.