Technologiniai pokyčiai keičia apskaitos profesiją: darbuotojų produktyvumas išaugo 40%

Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvos įmonėse, įdiegusiose pažangias buhalterinės apskaitos programos, darbuotojų produktyvumas išaugo vidutiniškai 40%. Ekspertai teigia, kad skaitmeninė transformacija keičia ne tik darbo procesus, bet ir visą profesijos pobūdį.

Apskaitos specialistai tampa verslo analitikais

Lietuvos ekonomikos tyrimų centro atlikta analizė atskleidė, kad per pastaruosius dvejus metus buhalterių darbo pobūdis pasikeitė iš esmės. „Rutininių operacijų mažėja, o analitinio pobūdžio užduočių daugėja,” – teigia tyrimo vadovas. Tyrimo duomenimis, 2023 metais buhalteriai vidutiniškai 65% darbo laiko skirdavo duomenų suvedimui ir tvarkymui, tuo tarpu 2025 metais šis skaičius sumažėjo iki 25%.

Vilniaus prekybos tinklo finansų skyriaus vadovė patvirtina šią tendenciją: „Mūsų buhalteriai vis mažiau laiko praleidžia skaičiuodami, o vis daugiau – analizuodami. Jie tapo strateginiais patarėjais, padedančiais priimti verslo sprendimus.”

Apskaitos profesionalai dabar ne tik registruoja faktus, bet ir atlieka predictyvią analizę, identifikuoja tendencijas ir siūlo optimizavimo galimybes. Tai leidžia įmonėms greičiau reaguoti į rinkos pokyčius ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.

Darbo rinkos paradoksas: mažiau darbo vietų, bet didesnės algos

Įdomus reiškinys pastebimas darbo rinkoje: nors automatizacija sumažino buhalterių poreikį, jų atlyginimai auga sparčiau nei bendras šalies vidurkis. Personalo atrankos agentūros duomenimis, per pastaruosius metus buhalterių-analitikų atlyginimai išaugo 15%, kai bendras atlyginimų augimas siekė 7%.

„Matome aiškų darbo rinkos persiskirstymą,” – aiškina personalo ekspertė. „Mažėja poreikis specialistams, atliekantiems paprastas apskaitos operacijas, tačiau dramatiškai auga paklausa tiems, kurie geba naudoti buhalterinės apskaitos programos įrankius strateginei analizei ir verslo įžvalgoms generuoti.”

Šis pokytis keičia ir įsidarbinimo reikalavimus. Darbdaviai vis dažniau ieško kandidatų su hibridiniais įgūdžiais – apskaitos žiniomis, technologiniu išprusimu ir verslo analitikos kompetencijomis. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tik stiprės artėjant dešimtmečio pabaigai.

Kibernetinio saugumo iššūkiai: naujas buhalterio kompetencijų laukas

Naujas ir mažai aptariamas aspektas – didėjanti buhalterių atsakomybė už finansinių duomenų saugumą. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, 2024 metais finansiniai duomenys tapo dažniausiu kibernetinių atakų taikiniu Lietuvoje.

„Išmaniųjų apskaitos sistemų naudojimas sukūrė naują pažeidžiamumo sritį,” – įspėja kibernetinio saugumo ekspertas. „Buhalteriai dažnai tampa pirmine gynybos linija prieš duomenų vagystes ir finansinius sukčiavimus.”

Šis pokytis verčia apskaitos specialistus įgyti visiškai naujas kompetencijas – nuo slaptažodžių valdymo iki įtartinų veiklų atpažinimo. Didžiosios įmonės jau pradeda organizuoti specializuotus mokymus buhalteriams, orientuotus į duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą.

Dirbtinis intelektas perima kontrolę: anomalijų aptikimas

Vienas revoliucingiausių pokyčių – dirbtinio intelekto panaudojimas finansinių anomalijų aptikimui. Naujausios karta buhalterinės apskaitos programos naudoja mašininio mokymosi algoritmus, kurie geba aptikti neįprastus finansinius modelius, galimai rodančius klaidas, sukčiavimą ar net pinigų plovimą.

„Tai visiškai naujas požiūris į kontrolę,” – paaiškina programinės įrangos ekspertas. „Vietoj to, kad žmonės peržiūrėtų tūkstančius operacijų, sistema nuolat stebi visus duomenis ir atkreipia dėmesį tik į anomalijas, reikalaujančias žmogaus įsikišimo.”

Didžiausia Kauno logistikos įmonė įdiegė tokią sistemą prieš šešis mėnesius ir jau pastebi rezultatus. „Per pirmąjį ketvirtį sistema aptiko subtilų sukčiavimo atvejį, kurio mūsų auditoriai būtų nepastebėję,” – teigia įmonės finansų direktorius. „Kalbame apie tūkstančius eurų, kurie būtų prarasti.”

Geografinis darbo pasiskirstymas: regionų atgimimas

Nuotolinio darbo galimybės, kurias suteikia debesų technologijos, keičia apskaitos specialistų geografinį pasiskirstymą. Stebimas netikėtas fenomenas – profesionalų „repatriacija” iš didmiesčių į regionus.

„Vis daugiau aukštos kvalifikacijos finansininkų renkasi gyvenimą mažesniuose miestuose, neprarasdami galimybės dirbti su didžiaisiais klientais,” – pastebi regioninės plėtros ekspertė. Tai sukuria naujus ekonominius stimulus regionuose ir mažina talentų koncentraciją didžiuosiuose miestuose.

Utenos regiono savivaldybės duomenimis, per pastaruosius metus čia įsikūrė 15% daugiau finansų ir apskaitos specialistų. Panašūs procesai pastebimi Alytaus, Marijampolės ir kituose regionuose. Ekspertai tai sieja su nuotolinio darbo galimybėmis, kurias suteikia skaitmeniniai apskaitos įrankiai ir debesų technologijos.

Naujas darbo valandų ritmas: 24/7 monitoringas ir koncentruotas analitinis darbas

Automatizacija keičia ne tik ką, bet ir kaip dirba apskaitos specialistai. Formuojasi naujas darbo ritmas – nuo tradicinio „9-17” modelio pereinama prie hibridinio režimo, kur sistemoms atliekant nuolatinį monitoringą, žmonės koncentruojasi į giluminę analizę.

„Mūsų finansų skyrius dabar dirba visiškai kitaip,” – dalijasi patirtimi IT įmonės administratorė. „Sistema nuolat stebi duomenis, o specialistai, užuot kasdien atlikę rutinines operacijas, dirba koncentruotai su strateginiais projektais ir analize.”

Šis pokytis atneša ir naujų iššūkių. Psichologai pastebi, kad keičiasi profesinio perdegimo pobūdis – vietoj nuovargio nuo rutinos, specialistai dabar susiduria su kognityvine perkrova dėl sudėtingų analitinių užduočių. Pažangesnės organizacijos jau pradeda įgyvendinti naujo tipo darbo organizavimo modelius, įtraukiant „gilaus darbo” sesijas ir atsistatymo periodus.

Skirtingos kartos, skirtingi iššūkiai: demografinis aspektas

Demografiniai tyrimai atskleidžia įdomų faktą – apskaitos profesijoje susiformavo ryškus „amžiaus lūžis”. Vyresnio amžiaus specialistams (per 50 metų) technologinė adaptacija tampa rimtu iššūkiu, tuo tarpu jaunesni specialistai susiduria su profesinės patirties ir išmanymo stoka.

„Matome, kad formuojasi naujas bendradarbiavimo modelis,” – pastebi organizacinės psichologijos ekspertė. „Vyresni specialistai turi gilias žinias apie verslo procesus ir apskaitos principus, o jaunesni – technologinį išprusimą. Sėkmingiausios yra tos organizacijos, kurios sugeba šias kompetencijas sujungti.”

Kai kurios įmonės jau įgyvendina formalias mentorystės programas, kur skirtingų kartų specialistai dirba poromis, mokydamiesi vieni iš kitų. Šis tarpsektorinis žinių perdavimas tampa svarbiu konkurenciniu pranašumu.

Verslo savininkai mato realaus laiko vaizdą: kontrolės revoliucija

Mobiliosios aplikacijos ir debesų technologijos leidžia verslo savininkams turėti nuolatinę prieigą prie finansinių duomenų, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Tai keičia valdymo dinamiką ir sprendimų priėmimo greitį.

„Anksčiau verslo savininkai matydavo finansinę ataskaitą kartą per mėnesį ar ketvirtį,” – aiškina verslo konsultantas. „Dabar jie gali bet kuriuo metu pamatyti tikslų savo verslo vaizdą, sekti pardavimus, išlaidas ir pinigų srautus realiu laiku.”

Ši nauja realybė turi ir netikėtų psichologinių pasekmių. Psichologai pastebi, kad nuolatinė prieiga prie finansinių duomenų gali sukelti „mikromenedžmento” tendencijas ar net tapti obsesija. Sveikiausią požiūrį demonstruoja tie verslininkai, kurie nustato konkrečius laikus finansų peržiūrai, užuot nuolat tikrinę rodiklius.

Naujos etikos dilemos: duomenų valdymo atsakomybė

Skaitmeninė transformacija kelia ir naujas etines dilemas. Apskaitos specialistai dabar turi prieigą prie daug platesnio duomenų spektro ir galingesnių analizės įrankių, o tai didina jų etinę atsakomybę.

„Anksčiau buhalteriai turėdavo ribotą duomenų kiekį ir ribotą galią tuos duomenis analizuoti,” – pastebi verslo etikos specialistė. „Dabar jie gali matyti visapusišką organizacijos paveikslą ir atlikti analizę, kuri gali atskleisti labai jautrią informaciją.”

Šiame kontekste formuojasi nauji etikos standartai, susiję su duomenų konfidencialumu, analizės rezultatų komunikavimu ir potencialių interesų konfliktų valdymu. Profesinės organizacijos jau pradeda atnaujinti etikos kodeksus, įtraukdamos šiuos naujus aspektus.

Energetinis efektyvumas: neaptartas aplinkosauginis aspektas

Aplinkosaugos ekspertai atkreipia dėmesį į mažai aptariamą skaitmeninės apskaitos privalumą – drastiškai sumažėjusį popieriaus naudojimą ir su tuo susijusį teigiamą poveikį aplinkai.

„Vidutinio dydžio įmonė, perėjusi prie pilnai skaitmeninės apskaitos, per metus sutaupo apie 12 medžių, kurie būtų sunaudoti popieriui gaminti,” – teigia aplinkosaugos specialistė. „Be to, sumažėja transporto išlaidos dokumentų pristatymui ir saugojimui reikalinga fizinė erdvė.”

Tačiau yra ir kita medalio pusė – didėjantis energijos suvartojimas duomenų centruose. Pažangiausios buhalterinės apskaitos programos kūrėjai jau pradeda atsižvelgti į šį aspektą, optimizuodami savo sistemų energetinį efektyvumą ir rinkdamiesi atsinaujinančia energija maitinamus duomenų centrus.

Apskaitos specialistai tampa komunikacijos ekspertais

Netikėta, bet vis ryškėjanti tendencija – apskaitos specialistų komunikacinių įgūdžių svarba. Kai finansiniai duomenys tampa prieinami platesniam darbuotojų ratui, buhalteriai ir finansininkai turi gebėti efektyviai komunikuoti sudėtingą finansinę informaciją ne finansų specialistams.

„Tai visiškai naujas reikalavimas profesijai,” – pastebi vadovų ugdymo ekspertas. „Anksčiau buhalteriai dažnai būdavo stereotipiškai matomi kaip introvertiški skaičių žmonės. Dabar jie tampa tarpininkais tarp skaičių ir verslo sprendimų.”

Universiteto atliktas tyrimas rodo, kad komunikacijos įgūdžiai per pastaruosius trejus metus pakilo iš 7-os į 3-ią vietą pagal darbdavių reikalavimus apskaitos specialistams. Finansų specialistai, gebantys aiškiai ir įtaigiai pristatyti finansinius duomenis ne finansų darbuotojams, tampa ypač vertinami darbo rinkoje.

Apskaitos profesija išgyvena precedento neturinčią transformaciją. Nuo rutininių operacijų atlikėjų, buhalteriai tampa strateginiais verslo partneriais, duomenų apsaugos specialistais ir finansinių įžvalgų komunikatoriais. Šis pokytis atveria naujas karjeros galimybes, tačiau kartu kelia ir naujus iššūkius tiek profesionalams, tiek švietimo sistemai, kuri turi paruošti būsimus specialistus šiai naujai realybei.