7 mažai žinomi faktai apie meno kolekcionavimą, kurie pakeis jūsų požiūrį į investicijas

Investicijos pasaulyje egzistuoja slaptas klubas, apie kurį finansų ekspertai retai kalba viešai. Tai – meno kolekcionierių bendruomenė, kurios nariai ne tik mėgaujasi estetine paveikslų verte, bet ir išmintingai diversifikuoja savo turtą. Šiame straipsnyje atskleisiu netikėtus faktus, kurie galbūt pakeis jūsų supratimą apie meno rinką ir paskatins žengti pirmuosius žingsnius šiame paslaptingame pasaulyje.

1. Meno kūriniai – viena iš nedaugelio investicijų, kurios neskaičiuojamos kaip turtas mokesčių atžvilgiu

Mažai kas žino, bet daugelyje šalių meno kūriniai nėra įtraukiami į bendrą turto masę, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai. Tai reiškia, kad investuodami į paveikslus, jūs ne tik įsigyjate potencialiai augančią vertę, bet ir sukuriate turto „slėptuvę”, kuri neatsispindi oficialiose finansinėse ataskaitose.

Pavyzdžiui, didieji investuotojai dažnai laiko 5-10% savo turto meno kūriniuose būtent dėl mokestinių privalumų. Žinoma, mokesčių įstatymai nuolat keičiasi, todėl prieš priimant investicinius sprendimus verta pasikonsultuoti su finansų specialistu, išmanančiu meno rinkos specifiką.

2. Moterų menininkių darbų vertė auga greičiau nei vyrų

Nors istoriškai meno pasaulyje dominavo vyrai, pastarojo dešimtmečio statistika atskleidžia įdomų fenomeną – moterų menininkių darbų vertė auga vidutiniškai 29% greičiau nei jų kolegų vyrų. Ši tendencija ypač ryški šiuolaikinio meno segmente.

Investuotojai, atkreipę dėmesį į šį faktą prieš penkerius metus ir investavę į tokių menininkių kaip Jenny Saville, Cecily Brown ar Yayoi Kusama darbus, šiandien gali džiaugtis įspūdingu investicijų augimu. Analitikai prognozuoja, kad ši tendencija išsilaikys dar mažiausiai dešimtmetį, kadangi muziejai ir galerijos aktyviai siekia ištaisyti istorinį disbalansą savo kolekcijose.

3. Tapyti paveikslai turi savitą „sezoniškumą”

Priešingai nei akcijų rinka, kuri svyruoja priklausomai nuo metų ketvirčio rezultatų, meno rinka turi savo unikalų sezoniškumą, kurį suprasdami galite optimizuoti savo pirkimus ir pardavimus.

Statistika rodo, kad geriausia parduoti paveikslus pavasarį (kovo-gegužės mėnesiais) ir vėlyvą rudenį (spalio-lapkričio mėnesiais), kai vyksta didieji aukcionai ir aktyvėja turtingi kolekcionieriai. Tuo tarpu palankiausias metas pirkti – vasaros pabaiga ir žiemos pradžia, kai rinka tradiciškai sulėtėja, o pardavėjai tampa lankstesni derybose.

Šis cikliškumas leidžia strategiškai planuoti investicijas ir potencialiai padidinti pelną 15-20% vien pasirenkant tinkamą laiką sandoriams.

4. Meno kūriniai gali būti naudojami kaip užstatas „lombardų” bankuose

Mažai žinoma finansinė paslauga, kuria naudojasi turtuoliai visame pasaulyje – meno užstato paskolos. Specializuotos finansinės institucijos, dažnai vadinamos „meno lombardais”, teikia paskolas, kurių užstatu tampa meno kūriniai.

Įdomu tai, kad tokių paskolų palūkanų norma dažnai būna 3-5% žemesnė nei tradicinių bankų siūlomos verslo paskolos. Tai leidžia kolekcionieriams paversti savo paveikslus likvidžiomis lėšomis neparduodant pačių kūrinių ir neprarandant galimybės pasipelnyti iš jų vertės augimo ateityje.

Pavyzdžiui, turėdami 100,000 EUR vertės meno kolekciją, galite gauti 50,000-70,000 EUR paskolą, kurią galite investuoti į kitus projektus, išlaikydami nuosavybės teises į savo meno kūrinius.

5. Menininkų mirties efektas: mitas ar realybė?

Dažnai sakoma, kad menininko darbų vertė dramatiškai išauga po jo mirties. Tačiau išsami statistinė analizė rodo, kad ši taisyklė galioja tik labai specifinėms aplinkybėms.

Vertės šuolis po menininko mirties dažniausiai įvyksta tik tuo atveju, jei:

• Menininkas mirė netikėtai, būdamas savo karjeros pike
• Menininko darbų kiekis yra ribotas ir gerai dokumentuotas
• Menininkas jau buvo pripažintas kritikų ir institucijų dar būdamas gyvas

Tokiais atvejais vertė gali šoktelėti net 300-500% per pirmuosius 2-3 metus po mirties. Tačiau daugumos menininkų atveju mirtis nesukelia reikšmingo kainų pokyčio arba jis būna laikinas.

6. Ultravioletinė lempa – slaptas meno investuotojo įrankis

Profesionalūs kolekcionieriai niekada neperka paveikslo be paprastos, bet nepaprastai svarbios priemonės – ultravioletinės lempos. Šis įrankis, kainuojantis vos 30-50 EUR, gali atskleisti restauravimo pėdsakus, pertapymus ir kitus defektus, kurie gali drastiškai sumažinti kūrinio vertę.

Statistika rodo, kad apie 37% aukcionuose parduodamų paveikslų turi nematomų plika akimi restauravimo pėdsakų, kurie gali sumažinti jų vertę 30-60%. Tad investuojant į brangesnį kūrinį, verta ne tik pasitikėti pardavėjo žodžiu, bet ir pasitelkti šią paprastą technologiją.

7. Azijos kolekcionieriai keičia globalią meno rinką

Pastarąjį dešimtmetį stebimas fenomenalus Azijos kolekcionierių aktyvumas radikaliai keičia meno rinkos dinamiką. Kinijos, Japonijos ir Pietryčių Azijos kolekcionieriai šiuo metu sudaro beveik 40% visų pirkinių aukščiausio lygio aukcionuose.

Šis demografinis poslinkis sukelia įdomų efektą – azijietiškos kilmės arba azijietiškos tematikos kūriniai patiria ženklų vertės augimą. Paveikslai, kuriuose vaizduojami rytietiški peizažai, naudojama kaligrafija ar tradicinės Azijos kultūros simboliai, per pastaruosius 5 metus vidutiniškai pabrango 78%.

Ši tendencija atveria unikalų investicinį langą Vakarų kolekcionieriams – įsigyti hibridinės estetikos darbus, kurie jungia Vakarų technikas su Rytų elementais, kol jų kainos dar nepasiekė piko.

Kaip pradėti kolekcionuoti meną turint ribotą biudžetą?

Priešingai paplitusiam įsitikinimui, meno kolekcionavimas nėra tik turtuolių privilegija. Štai keletas praktinių patarimų, kaip pradėti:

1. Specializuokitės nišinėje srityje – rinkitės konkrečią tematiką, techniką ar geografinį regioną. Taip tapsate ekspertu siauroje srityje ir galėsite identifikuoti vertę ten, kur kiti jos nemato.
2. Tyrinėkite kylančius menininkus – lankykitės meno akademijų baigiamųjų darbų parodose, sekite menininkus, kurie gauna stipendijas ar apdovanojimus, bet dar nėra plačiai žinomi.
3. Investuokite į grafikos darbus – limitiuotos serijos atspaudai dažnai kainuoja tik mažą dalį originalaus kūrinio kainos, tačiau taip pat gali reikšmingai augti vertėje.
4. Naudokitės skaitmeninėmis platformomis – specializuotos interneto svetainės leidžia ne tik įsigyti meną, bet ir sekti kainų tendencijas bei gauti ekspertų rekomendacijas.
5. Jungtinė nuosavybė – nauji investiciniai fondai leidžia įsigyti dalį brangaus meno kūrinio kartu su kitais investuotojais, taip sumažinant pradinės investicijos barjerą.

Meno pasaulis – tai ne tik estetinis malonumas, bet ir protingas finansinis sprendimas tiems, kurie nori diversifikuoti savo investicijų portfelį. Nors meno rinka gali atrodyti neįžengiama naujakuriams, supratę šiuos mažai žinomus faktus ir sekdami pagrindines tendencijas, galite žengti pirmuosius žingsnius į šią jaudinančią ir potencialiai pelningą sferą.

O svarbiausia – priešingai nei daug kitų investicijų, paveikslai teiks jums malonumą kiekvieną dieną, kabėdami ant jūsų sienos ir primindami, kad geras skonis ir finansinis išmintingumas gali puikiai derėti tarpusavyje.