Laurai labai patinka karštu vašku marginti velykaičius. Snieguolė Butrimavičienė su savarankiško gyvenimo namų gyventojomis.

Kauno pakraštyje įsikūrusiuose savarankiško gyvenimo namuose – prieššventinės nuotaikos. Merginos tvarko kambarius ir aplinką, ruošiasi Velykoms, o laisvesnę valandėlę radusi Laura imasi dar ir kūrybinės veiklos – vingriais karšto vaško ornamentais gražina margučius.

Dokumentinio filmo „Nematomosios“ stop kadras.

Autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų sparčiai daugėja, o apie autistiškus suaugusiuosius visiškai nekalbame. Autizmo išaugti neįmanoma, tad kurgi dingsta žmonės, kuriems vaikystėje buvo nustatyta ši diagnozė? Atsakymų ieškota, atvirai apie tai kalbėta Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ iniciatyva surengtoje diskusijoje, kuriai impulsą davė Tarptautiniame moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“ pristatytas šią problemą nagrinėjantis islandų režisierių Kristjano Kristjansono ir Bjarney Lud­viksdotiro dokumentinis filmas „Nematomosios“. 

Prie socialinių būstų Pilaitės mikrorajone Vilniuje įrengtos neįgaliųjų automobiliams statyti skirtos vietos.

Kaunietė Angelė Rudžianskaitė susidūrė su keista situacija – vieną dieną dingo prie daugiabučio namo, kuriame ji gyvena, buvęs neįgaliojo ženklas, suteikiantis teisę statyti toje vietoje automobilius judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms. Paaiškėjo, kad norėdama, jog būtų įrengtas naujas ženklas, ji turi apsilankyti (kitaip tariant, apriedėti) ne vienoje institucijoje, be to, dar ir susimokėti už ženklo pastatymą.

Epilepsijos problemas aptarė (iš kairės): „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė, epileptologė-neurologė prof. Rūta Mameniškienė, epilepsija sergančio sūnaus mama Sigita Bagdonienė ir Lietuvos epilesija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ vadovė Donata Balčikonienė.

Esate matę epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų? Norėjote jam padėti, bet nežinojote, ką daryti? Nenusiminkite – panašiai pasijunta daugelis. Todėl kasmet vasario mėnesį į epilepsiją atkreipiamas ypatingas dėmesys – kalbama apie pačią ligą, naujausius jos gydymo būdus, dalijamasi sergančiųjų patirtimi, išsakomos problemos. Ir visa tai daroma, kad daugiau žinotume apie šią ligą, kad jos nestigmatizuotume, griautume įsišaknijusius mitus, nebijotume ja sergančių žmonių. 

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė pristato būsimo kompleksinių paslaugų centro viziją.

Vilniuje auga daugiau kaip 2,2 tūkst. vaikų, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis arba lengvas neįgalumo lygis. Vos 124 iš jų gauna dienos socialinės globos paslaugas, kurių laukti tenka apie 2,5–3 metus. Sostinės savivaldybė ruošiasi bent iš dalies palengvinti neįgalius vaikus auginančių šeimų situaciją – uždaromų vaikų socialinės globos namų vietoje kurs kompleksinių paslaugų centrą.

„Metų trenerio“ nominaciją laimėjęs Linas Balsys (kairėje) ir „Metų proveržio“ nominacijos laureatė Aušra Garunkšnytė su apdovanojimą bėgikei įteikusiu „Citadele“ banko Lietuvos filialo ir administracijos vadovu Vaidotu Gurskumi.

Tradiciniai geriausių metų neįgaliųjų sportininkų apdovanojimai šiemet atsinaujino – jie pirmą kartą surengti su stereotipus apie neįgaliųjų bendruomenę laužyti siekiančio judėjimo „Parateam Lietuva“ vėliava. Viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ iškilmingai pagerbti geriausių rezultatų pasiekę, labiausiai įkvepiantys sportininkai, jų treneriai, naują paralimpiečių pamainą auginantys sporto klubai.