Informacijos poreikis: buvo, yra ir bus

Nerami žinia – tikra

Rengiant paskutinįjį „Bičiulystės“ numerį, redakcija sulaukė skambučio iš Lietuvos Respub­likos Prezidentūros. Ją pasiekė žinia, kad nutraukiama laikraščio leidyba, todėl buvo svarbu sužinoti, ar ši informacija teisinga ir kokios to priežastys.

„Bičiulystė“ į Prezidentūrą nesikreipė. Tai padarėte Jūs – laikraščio skaitytojai. Jūsų nerimo balsas pasiekė ir Seimą, ir Lietuvos neįgaliųjų draugiją. Ir tai – pats tikriausias įrodymas, kad Jums reikia laikraščio, per daugiau kaip 30 metų sutelkusio negalią turinčių žmonių bendruomenę, kuri pasitiki „Bičiulystėje“ skelbiama informacija, sulaukia paprastai ir aiškiai pateiktų aktualijų, atsakymų į svarbius klausimus, žinių apie tokio paties likimo bičiulių gyvenimą, veiklą kitame Lietuvos krašte, kuri laikraščio puslapiuose gali dalytis savo nuomonėmis, įžvalgomis, kūryba.

Ir vis dėlto žinia, kad laikraštis nebebus leidžiamas, tikra. Priežastis banali – pinigai. Sulaukėme skaitytojų priekaištų, kad nerinkome laikraštį palaikančių žmonių parašų ir nepateikėme jų valdžios atstovams, nekvietėme į piketą ar pan.

Daugelį metų leidę laikraštį gerai žinojome paramos jam mechanizmą. Žmonėms su negalia skirtas laikraštis visada buvo remiamas. Nepakankamai, bet būtent gaunamas bazinis finansavimas leido jam išsilaikyti, o Jums – laikraštį užsiprenumeruoti lengvatinėmis sąlygomis.

Leidyba tapo asociacijų pasirinktina veikla

Ilgai leidybos finansavimas priklausė nuo Neįgaliųjų reikalų departamento skelbiamų Periodinių ledinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo projektų konkurso rezultatų. Lėšų visada trūko, bet susitelkę laikraštį vis tiek leidome. Situacija pasikeitė, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė iki tol buvusius atskirus leidybos projektus prijungti prie neįgaliųjų asociacijų veiklos projektų, o leidybą paversti viena iš šių asociacijų veiklų – tokia pačia, kaip stovyk­lų ar mokymų organizavimas.

Pirmaisiais – 2021 metais – leidyba į asociacijų veiklą buvo perkelta kartu su jai skirto finansavimo krepšeliu, iš kurio lėšų galėjo gauti tik tos asociacijos, kurios leido savo laikraštį ar žurnalą. Deja, taip buvo tik pirmaisiais metais. Nuo 2022-ųjų asociacijų veiklų finansavimas pasikeitė – leidybai skirti pinigai buvo sujungti su asociacijų veiklai finansuoti skirtomis lėšomis. Iš šio bendro krepšelio nuspręsta remti ir leidyba užsiimančias, ir tokios veiklos nevykdančias asociacijas.

Dar prieš porą metų kartu su LND pirmininku kreipėmės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašėme atšaukti leidybos projektų sujungimą su asociacijų veiklomis. Tačiau išgirdome atsakymą, kad veiklų optimizavimas buvo būtinas ir atgal nebus grįžtama. Neįgaliųjų reikalų departamentui siūlėme bent nesujungti skirtingų veik­lų finansavimo krepšelių, nes leisti laikraštį – tai ne seminarą surengti. Esame įsitikinę, kad perduoti funkciją be jai būtino finansavimo nėra teisinga. Deja, ir tai nepadėjo.

Sprendimas, ar negalios bend­ruomenei reikalingas spaudos leidinys, buvo paliktas asociacijoms. „Bičiulystė“ – Lietuvos neįgaliųjų draugijos leidinys. Rengdama 2023 m. asociacijos veiklos finansavimo projektą, Lietuvos neįgaliųjų draugija leidybinės veiklos į jį neįtraukė, nes tai būtų pareikalavę išties nemažos planuojamo biudžeto dalies. Tad LND valdyba priėmė sprendimą nuo 2023 m. „Bičiulystės“ nebeleisti. Dar galėjome bandyti gelbėti „Bičiulystę“ padidinę jos prenumeratos kainą. Vis dėlto gerai pažįstame savo skaitytojus ir žinome, kaip nelengva jiems išgyventi, tad šiuo keliu eiti negalėjome.

Siekėme plėsti žmonių su negalia akiratį

Šiemet „Bičiulystę“ prenumeruoja daugiau kaip 1,5 tūkstančio unikalių skaitytojų. O dar kiek žmonių laikraštį skaito draugijose, dienos centruose, globos namuose, bibliotekose! Šie skaičiai – atsakas sakantiems, kad žmonėms su negalia skirti leidiniai išdalijami bet kur ir kam pakliuvo. Ir manantiems, kad šiais informacinių technologijų laikais popierinė spauda atgyveno, kad tinkamiausias žinių sklaidos būdas – internetas, socialiniai tinklai.

Sutinkame, internetas – tik­rai šiuolaikiškas dalijimosi informacija būdas. „Bičiulystė“ internete taip pat turi savo svetainę, kurioje skelbia laikraštyje publikuotus straipsnius, o dalį jų pateikia ir lengvai suprantama kalba, jais dalijasi laikraščio profilyje socialiniuose tinkluose. Bet kaip informaciją gauti vyresnio amžiaus, interneto neturintiems, kaimuose gyvenantiems žmonėms su negalia? Daugeliui jų laikraštis – vienintelis ryšys su tokio paties likimo bendruomene, o jį atnešantis paštininkas – bene vienintelis žmogus, užsukantis į atokią sodybą, su kuriuo gali bent trumpai pasikalbėti ar paprašyti pagalbos.

Mums ne kartą sakė, kad per didelės laikraščio pristatymo skaitytojams išlaidos. Taip, leidinio pristatymas kainuoja. Lietuvos paštas nuo kitų metų dar labiau jas didina. Tačiau interneto ryšys, kuriuo siūloma naudotis patiems ieškant reikiamos informacijos, juk taip pat nėra nemokamas...

Nors „Bičiulystės“ steigėjo teisės priklausė Lietuvos neįgaliųjų draugijai, nebuvome žinybinis leidinys, verdantis tik savo organizacijos sultyse. Visada stengėmės atskleisti platesnį žmonių su negalia gyvenimo paveikslą: pateikti negalios politikos naujienas, teisės aktų komentarus, skaitytojų vertinimus ir įžvalgas. Rašėme ne tik apie fizinę, bet ir apie kitas negalias, ne tik apie Lietuvos neįgaliųjų draugijos, jos asocijuotų narių veiklą, bet ir apie tai, kaip visuomenei prisistato, aktyviomis iniciatyvomis visuomenės požiūrį į žmones su negalia keičia, stereotipus laužo ir kitos negalią turinčius žmones vienijančios organizacijos. Siekėme plėsti žmonių su negalia akiratį, skatinti mokytis vieniems iš kitų, padėti ieškoti kylančių prob­lemų sprendimų.

Negalios reformai reikia informacinės sklaidos

Ateinantys metai – didelių pokyčių laikas. Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos turi akredituoti savo veiklas, žadama pradėti Negalios reformą. Laukia daugybė iššūkių, klausimų, diskusijų. Neabejotina, kad žmonių su negalia įtrauktis į šį procesą – būtina sąlyga, siekiant jų lūkesčius pateisinančio poveikio. Jie nori išsisakyti, savo nuomonę pareikšti ir patys, ne tik kliautis nevyriausybinių organizacijų vadovų pozicija. Tačiau kaip galės tai padaryti? Palikdami įrašus socialiniuose tinkluose?

Neabejojame, kad šių permainų kontekste operatyviai informaciją pateikiantis leidinys – būtinybė. Negalią turinčių žmonių bendruomenei jo tik­rai reikia. Vien trumpi vaizdo siužetai televizijos ekrane ar internete neatlieps žmonių su negalia poreikio būti pokyčių centre, turėti savo požiūrį, teikti savo siūlymus.

Galbūt žmonių su negalia susirūpinimas dėl „Bičiulystės“ situacijos, atkreipęs svarbių institucijų dėmesį į informacijos prieinamumą, paskatins susėsti už apskrito stalo ir rimtai apsvarstyti informacijos gavimo prob­lemas ir būtinybę užtikrinti jos sklaidos kanalą. Tai Lietuvą, kaip Neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavusią šalį, įpareigoja ir svarbiausias žmonių su negalia teises užtikrinantis tarptautinis teisės aktas.

Aldona MILIEŠKIENĖ
„Bičiulystės“ redaktorė

Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.