Vis garsiau skamba raginimai Tarptautinę žmonių su negalia dieną nerengti koncertų, juolab patiems sau nedainuoti, nesidžiaugti savivaldybių atstovų sveikinimo kalbomis ir padėkos raštais, o iš esmės įvertinti esamą situaciją, organizuoti dalykiškas diskusijas, siekti pokyčių. Šiemet Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Zarasuose ir Vilniuje vyko socialinė akcija „Pasimatuok negalią“, kurioje buvo skatinama ne tik pasijausti negalią turinčiu žmogumi.
Fiksavo savarankiškumui trukdančias kliūtis
Socialinės akcijos „Pasimatuok negalią“ idėja kilo Alytaus neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkui Sigitui Leonavičiui. Kristina Dūdonytė šį sumanymą paviešino socialiniuose tinkluose ir sulaukė nemažo palaikymo. Pasak jos, Neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavusi Lietuva jau 12 metų skolinga žmonių su negalia bendruomenei.
Į Alytuje organizuotą akciją buvo pakviesti ne vien miesto gyventojai, čia veikiančios NVO, bet ir savivaldybės, Tarybos atstovai, nuo kurių priklauso žmonių su negalia gerovę užtikrinantys sprendimai. „Šį kartą susikoncentravome į judėjimo, regos ir klausos negalias, – sako K. Dūdonytė. – Aukštus bortelius, tylinčius šviesoforus, nežinia kur vedančias taktilines linijas paprasčiau pastebėti.“
Prie akcijos prisijungė apie 30 žmonių. Vieni sėdo į neįgaliojo vežimėlį, kiti miesto prieinamumą išbandė su specialiais akiniais. „Apžvalgos“ maršrutui buvo pasirinkti žmonėms su negalia svarbūs objektai: savivaldybė, Techninės pagalbos neįgaliesiems centro teritorinis padalinys, „Dzūkijos“ mokykla ir pan. Po to Jaunimo centre surengtas akcijos aptarimas, kuriame visi galėjo pasidalyti savo įspūdžiais ir įžvalgomis, padiskutuoti apie neaplankytus, bet labai svarbius objektus. Akcijoje ir jos aptarime dalyvavo Alytaus miesto mero pavaduotojas Povilas Labukas. Pasak K. Dūdonytės, visos akcijos metu užfiksuotos kliūtys bus išvardytos Neįgaliųjų reikalų komisijos protokole, o jis – viešai paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje.
Į Ginčų komisiją patekti ne taip paprasta.
Prieinamumui skirs daugiau dėmesio
Gruodžio 1-ąją neįprastas sujudimas buvo ir Zarasuose, Sėlių aikštėje. Jį inicijavęs Marius Montikas pasidžiaugė, kad renginys sulaukė nemažo susidomėjimo: prie jo prisijungė ir Zarasų savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, Tarybos nariai, negalią turintys žmonės, taip pat Zarasų socialinės globos namų gyventojai, miestiečiai. Labai svarbu, kad socialinėje akcijoje dalyvavo ir mokiniai.
Visiems susirinkusiems Marius priminė Neįgaliųjų teisių konvenciją, paskatino padiskutuoti, kaip, pavyzdžiui, rateliais judantiems žmonėms patekti į santuokų rūmus (o gal jie nekuria šeimų arba nedalyvauja artimųjų, draugų šventėse?), kaip oriai pasidaryti asmens tapatybės dokumentus, patekti į savivaldybės II aukštą, kur vyksta įvairios diskusijos, ar silpnaregiams prie konteinerių išrūšiuoti atliekas.
Ketvirtus metus neįgaliojo vežimėliu judantis vyras sako, kad akcijai numatytą atstumą jis įveikia per 5–7 minutes, o renginio savanoriams prireikė apie 15 minučių. Neįgaliojo vežimėlį išbandęs Zarasų r. meras N. Gusevas irgi nusistebėjo, kad, matant, kaip rateliais juda žmonės su negalia, atrodo, kad viskas paprasta, bet pačiam į jį atsisėdus, suvokimas pasikeičia iš esmės. Tiesa, meras nežadėjo, kad visos kliūtys bus panaikintos nedelsiant, bet patikino, kad žmonių su negalia prieinamumui tikrai bus skirta daugiau dėmesio. Būtent tokios reakcijos, pasak M. Montiko, akcija ir buvo siekiama.
Vilniuje – dėmesys seniūnijoms
Žilvinas Mišeikis buvo atsakingas už akcijos organizavimą Vilniuje. Pasak jo, sostinėje nuspręsta išmėginti arčiausiai žmonių su negalia esančias ir dažniausiai jų lankomas įstaigas. Pirmiausia – seniūnijas. „Vilnius turi 21 seniūniją, apvažiavome 15 ar 16. Radome pačių įvairiausių pavyzdžių. Galiu pasidžiaugti gerai pritaikyta Naujininkų seniūnija – įrengtas taktilinis takas, nėra jokių laiptų, ir viduje patogu. Dar viena žmonėms su negalia jokių rūpesčių nekelianti seniūnija – Šnipiškių. Ji įsikūrusi gerai pritaikytame Vilniaus miesto savivaldybės pastate.“ Tačiau, pasak jo, į daugelį seniūnijų nepavyko patekti – į vienas dėl nepritaikytos prieigos, į kitas – dėl užrakintų durų. „Keistoje vietoje įsikūrusi Grigiškių seniūnija – kitoje miestelio pusėje, už autostrados. Jeigu pastatas būtų pritaikytas, gal būtų pusė bėdos. Bet taip nėra. Seniūnija dviejų aukštų, Socialinės paramos centras įsikūręs II aukšte. Siūlyčiau Grigiškių seniūniją perkelti ten, kur žmonės gyvena“, – kalbėjo Žilvinas.
Akcijos organizatoriai apžiūrėjo ir kai kuriuos Gedimino prospekte esančius objektus. Stabtelėjo ir prie Ginčų komisijos. Norint į ją patekti, reikia įveikti gana aukštą laiptelį. „Neįsivaizduoju, kaip jį galėtų peržengti žmogus su cerebriniu paralyžiumi arba regėjimo negalia, – stebisi Žilvinas. – Tas pats ir rateliuose sėdinčiam žmogui. Prie durų įrengtas skambutis, bet netgi būdamas 190 cm ūgio jo nepasiekiu. O ką daryti žemesnio ūgio žmogui?“ Vyras pasakoja, kad Ginčų komisijos darbuotojai problemą bando spręsti išnešdami pandusą turinčias atstoti metalines ližes. „Bet ir jomis negaliu užvažiuoti: statu, nestabilu, iškart verčiuosi. Tos ližės turėtų būti ilgesnės, sujungtos tarpusavyje, kad nevibruotų.“ Pasak Žilvino, žmogus su negalia negalėtų patekti ir pas Seimo kontrolierių. Ši įstaiga pasitinka 3 laipteliais.
Po pusės metų akciją pakartos
Ž. Mišeikio teigimu, socialinė akcija „Pasimatuok negalią“ – pirmoji, bet ne paskutinė. Po pusės metų ją ketinama pakartoti ir įvertinti atliktus darbus bei įvykusius pokyčius. Akcijos iniciatoriai tikisi, kad vasarą prie jos prisijungs daugiau miestų, nevyriausybinių organizacijų. Ir šįkart akcijoje buvo žadėję dalyvauti Kaunas bei Klaipėda, bet galbūt pritrūko laiko ją suorganizuoti.
Sausio pabaigoje–vasario pradžioje numatytas dar vienas svarbus renginys – žmonių su negalia konferencija-forumas, kuriame žadama apžvelgti žmonėms su negalia svarbius klausimus: užimtumą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir kt.
„Jeigu norime pakeisti situaciją, patys turime būti aktyvūs“, – sako K. Dūdonytė.
Aldona DELTUVAITĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
