Teismas: už profesinį rengimą atsakinga ministerija diskriminuoja žmones su negalia

Tolerancijos iššūkiai
Nustatymai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi patvirtino, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsakinga už profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą politiką, diskriminavo jauną moterį dėl jos negalios. Žmonių su negalia teisių ekspertai mano, kad ši precedentinė byla gali paskatinti pokyčius įtraukaus profesinio ir tęstinio ugdymo srityje. 

Dar 2018 metais pareiškėja bendrajam priėmimui skirtoje elektroninėje sistemoje galėjo pasirinkti vos vienos profesijos programą. Ji buvo pakviesta sudaryti sutartį, tačiau priimta mokytis nebuvo, nes ugdymo įstaiga neužtikrino pagal pareiškėjos negalios pobūdį būtinų mokymosi sąlygų.

Bylos atsakovė – ministerija – aiškino, kad esamas teisinis reglamentavimas nepažeidžia lygių galimybių principo. Jos atstovų teigimu, Švietimo įstatymas numato, kad specia­lioji pedagoginė ir specialioji pagalba asmenims teikiama tik iki 21 metų amžiaus. O tai, pagal ministerijos poziciją, yra pakankama priežastis profesinio ugdymo įstaigai pareiškėjai nesudaryti jos poreikius atitinkančių mokymosi sąlygų.

Pareiškėja ir jos mama byloje rėmėsi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (Konvencija), kitų galiojančių teisės aktų nuostatomis bei tarptautine teismų praktika dėl diskriminacijos atvejų. Trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT). Institucija palaikė pareiškėjų reikalavimą dėl diskriminacijos pripažinimo.

Išnagrinėjęs visas aplinkybes LVAT konstatavo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nustatanti profesinio mokymo tvarką, neužtikrino individualių ugdymosi poreikių turinčios pareiškėjos galimybės mokytis profesinio ugdymo įstaigose. Teismas taip pat pripažino, kad ministerija diskriminavo pareiškėją dėl jos negalios ir pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Šis įstatymas numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo užtikrinti, jog visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, negalios, amžiaus ir kitų asmens tapatybės požymių.

Pareiškėjų nuomone, ši byla turėtų paskatinti asmenis su negalia ir jų šeimos narius aktyviai ginti savo teises, o atsakingas institucijas – sparčiau įgyvendinti prieš daugiau nei dešimt­metį prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus (t. y. tinkamai laikytis Konvencijos nuostatų).

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė džiaugiasi LVAT nutartimi ir viliasi, kad profesiją įgyti norintiems asmenims su negalia bus sudarytos tinkamos ugdymosi sąlygos. „Jau daugybę metų kalbame apie įtraukties stoką ir profesinio ugdymo neprieinamumą žmonėms su negalia. Nė vienas žmogus neturėtų savo teisės į mokslą įrodinėti teisme. Esama diskriminacinė sistema yra negarbinga ir pažeidžia žmonių su negalia orumą. Todėl viliuosi, kad šis teisminis procesas išjudins realius pokyčius“, – sako ji.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas prof. Jonas Ruškus teigia, kad Konvencijos šalys (Lietuva yra viena jų) švietimo srityje privalo užtikrinti žmonių su negalia lygybę ir nediskriminavimą. Švietimas turi būti prieinamas negalią turintiems asmenims, o ugdymosi sąlygos privalo būti tinkamai pritaikytos pagal individualius ugdymosi poreikius.

„Teismo nutartis atskleidžia, kad nebuvo sistemiškai pasiruošta žmonėms su negalia užtikrinti profesinio rengimo sistemos prieinamumo. Ugdymosi sąlygos nebuvo pritaikytos ir konkrečiu nukentėjusiosios atveju. Lietuvoje, nepaisant praėjusių vienuolikos Konvencijos ratifikavimo metų, nebuvo atlikta reikšmingų pertvarkų, jog būtų įgyvendinama nuostata dėl nediskriminavimo negalios pagrindais, lygių profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybių, tinkamo ugdymosi sąlygų pritaikymo. Pareiškėjos patyrė tiesioginę diskriminaciją dėl negalios bei asocijuotą diskriminaciją. Tikiuosi, kad šis teisminis precedentas paskatins sisteminį įtraukaus profesinio rengimo proveržį Lietuvoje, negalią turinčių žmonių lygybės ir nediskriminavimo švietimo sistemoje užtikrinimą, esmines žmogaus teises“, – sako prof. J. Ruškus.

Konkrečios profesinio rengimo įstaigos, nesudariusios sąlygų mokytis, atsakomybė toliau nagrinėjama teisme. Aprašyta byla buvo nagrinėta neviešuose posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, tam tikros detalės, įskaitant pareiškėjų tapatybes, nėra atskleidžiamos.

LGKT ir „Bičiulystės“ inf.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje