Išbandyti darbo vietą kviečia vis daugiau įmonių

Panevėžio Jaunuolių dienos centro lankytoja Daiva Ryliškytė išbandė bibliotekininkės darbą.

Tolerancijos iššūkiai
Nustatymai

2019 metais Lietuvoje prasidėjusi, o pernai pertrauką padariusi iniciatyva „Duo day“ šiemet vėl sugrįžo. Šį kartą negalią turinčius darbuotojus „pasimatuoti“ darbo vietą pakvietė daugiau nei 80 įmonių ne tik iš didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir iš regionų. Projekto iniciatorė VšĮ „Sopa“ vadovė Jurgita Kuprytė džiaugiasi, kad vienai dienai priimti negalią turinčius darbuotojus nusprendė ne tik didžiosios įmonės, bet ir nedideli vietiniai verslai. 

Nenori, kad iniciatyva pasibaigtų

Panevėžio Jaunuolių dienos centras noriai įsitraukė į projekto veiklas. Profesiją „pasimatuoti“ panoro 28 centro lankytojai. Juos priėmė pačios įvairiausios įmonės: Lietuvos policija, Lietuvos paštas, bibliotekos, vaikų darželiai, taip pat ir verslo įmonės. Jaunuoliai išbandė floristo, virėjo, sporto trenerio, darželio auklėtojo, pardavėjo-kasininko ir nemažai kitų profesijų. Vienas centro lankytojas, teatro studijos narys, įgyvendino svajonę tapti aktoriumi. Jis turėjo galimybę apsirengti karaliaus kostiumą ir dalyvauti darželio šventėje kaip animatorius.

Pasak socialinės darbuotojos Aurimos Blužienės, jaunuoliai be galo nori dirbti, iš darbo grįžta degančiomis akimis, jiems viskas nauja, nepatirta. Centro lankytojai motyvuoti eiti ir antrą, ir trečią kartą į įvairias įstaigas, išbandyti save skirtingose darbo pozicijose. Beje, jie puikiai žino, kas yra darbinė veikla: į centrą eina kaip į darbą, atlieka daug užduočių. „Vieni kitus vadiname kolegomis. Bendradarbiaujame su Lietuvos verslininkais, kurie mums siunčia įvairią produkciją, mes ją paruošiame. Vėliau ji iškeliauja į užsienio šalis“, – pasakoja socialinė darbuotoja. Jau gerai žinoma ir Jaunuolių centro lankytojų verdama „Solidarumo kava“. Vis dėlto šį kartą įspūdžių kur kas daugiau. „Nors atliekame darbines veiklas, viską darome centro viduje, nebuvome išėję į išorę pristatyti savo talentų. Nenorime, kad baigtųsi ši diena“, – sako A. Blužienė. Jos teigimu, dabar informacija jau pasklido – įmonės pačios skambina, nori prisijungti prie iniciatyvos. „Užmezgėme kontaktus su keletu įstaigų, su kuriomis, tikimės, bendradarbiausim ir pasibaigus projektui. Tokios iniciatyvos laužo strereotipus ir pastebime tendenciją, kad mus priima daug šilčiau ir susipažinti tampa vis paprasčiau“, – pasakoja Panevėžio jaunuolių dienos centro atstovė.


Įgijo daugiau pasitikėjimo

Jaunuolių dienos centro lankytoja Daiva Ryliškytė sako, kad dalyvauti šiame projekte buvo jos svajonė. Ji išbandė net dvi profesijas – Lietuvos aklųjų bib­liotekos Panevėžio filiale pabuvo bibliotekininke, o UAB „Aliuminio fasadai“ dirbo kartu su direktore Egle Stanione – padėjo jai atlikti kasdienes veiklas.

„Įspūdžiai nerealūs. Įgijau pasitikėjimo savimi, drąsos, išmokau labiau viskuo domėtis, daugiau sužinojau apie neįgaliųjų teisę į darbą ir kad aš pati galiu tai išbandyti. Dar išmokau bendrauti su sveikaisiais suaugusiais žmonėmis“, – pasakoja mergina. Ji prisipažįsta, kad norėtų dirbti, bet nepasitiki savimi. Šio projekto metu Daiva sako pajutusi, kad nepažįstami žmonės pradeda ją suprasti.

UAB „Aliuminio fasadai“ direktorė E. Stanionė džiaugiasi galimybe prisijungti prie Europoje jau daugiau kaip 10 metų egzistuojančios iniciatyvos „Duo day“. „Manau, kad šios iniciatyvos dėka padėjome atsiskleisti Daivai. Aš likau sužavėta jos kruopštumo, atidumo ir ištvermės“, – sako direktorė. Daiva rašė informacinį laišką visiems įmonės darbuotojams, lankėsi gamybos vietoje, domėjosi darbų sauga, dalyvavo nuotoliniame susirinkime, prisidėjo prie sutarties ruošimo. Pasak E. Stanionės, neatmestina, kad ateity intelekto negalią turintys jaunuoliai galėtų įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Svarbu, kad darbo vieta ir procesai (darbo pobūdis) būtų pritaikyti darbuotojui su negalia, kad jis galėtų jaustis komandos nariu.


Išbandė svajonių profesijas

Į projektą įsitraukė ir Sutrikusios klausos vaikų ir jaunuolių tėvų bendrija „Aidas“ iš Klaipėdos. „Prie projekto prisijungė 9 klausos negalią turintieji ir 2 aklieji. Ir dar projektas nesibaigė. Yra ir daugiau norinčių dalyvauti“, – sako bendrijos „Aidas“ pirmininkė Kristina Rimkienė.

Floristo darbas puikiai tinka kurtiesiems. 

Klausos negalią turinčiuosius noriai priėmė įvairios įmonės „Labiau norėjosi atsisukti į smulkesnius verslininkus, kurie turi daugiau baimių priimti žmonės su negalia į darbą“, – sako K. Rimkienė. Jos teigimu, darbdaviai baiminasi, kaip pavyks bendrauti, kaip perduos užduotis, bet kai pradeda dirbti, komunikavimo būdų nesunkiai randa. „Dažniausiai manoma, kad negalią turintys žmonės pajėgūs dirbti tik žemos kvalifikacijos darbus, nors jie gali būti pakankamai profesionalūs“, – sako bendrijos pirmininkė. Jei žmogus mokosi, atkakliai siekia savo tikslų, labai realu net ir negirdint įgyvendinti dideles ambicijas, svajones. Juk kurtieji dirba ir dizaineriais, ir vertėjais, ir mokytojais.

Tarp kurčiųjų yra ir turinčių aukštąjį išslavinimą. Štai viena mergina mokosi kineziterapijos, medicinos centre „Lorna“ ji išbandė kineziterapeuto darbą – dalyvavo užsiėmimuose vandenyje, salėje, atliekant masažą. Ji buvo sužavėta. Kita mergina dar lanko mokyklą, ji „pasimatavo“ kosmetologės specialybę ir taip pat liko patenkinta. Dar vieną merginą domina su interjero dizainu susijusios veiklos. Ji gėlių salone išbandė floristės profesiją. Kitą bendrijos narę labai traukia aktoriaus profesija. Dramos teatras ją noriai priėmė, parodė vidaus „virtuvę“. „Mergina galėtų čia dirbti, nebūtinai aktore, gal kažkokį kitą darbą“, – sako K. Rimkienė.


Iniciatyva sulaukia palaikymo

Nuo Švedijos ambasados, didžiųjų Lietuvos bankų, oro uosto iki nedidelės gėlių parduotuvės ar autoserviso – toks platus šiais metais įmonių, panorusių vienai dienai priimti negalią turinčius žmones, sąrašas. „Duo day“ vyksta visuose didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat Ukmergėje ir Molėtuose. Šių metų „Duo day“ kitokia – dėl karantino akcija vyks ne vieną dieną, o išsitęs per visą birželį. Pavyzdžiui, Molėtai dabar yra juodojoje zonoje, todėl čia nepavyko surengti nė vieno susitikimo, laukiama, kol pagerės situacija. Be to, padidėjo ir apimtys, į projektą įsijungė partneriai regionuose. Tokia galimybė atsirado gavus Aktyvių piliečių fondo finansavimą.

J. Kuprytė sako, kad būtų naivu tikėtis, jog po vieno susitikimo neįgalieji bus įdarbinti. Po ilgų metų nedarbo greitai įgyti visų reikiamų darbinių įgūdžių nerealu. „Iniciatyvos tikslas nėra įdarbinimas. Svarbu labiau pažinti vieniems kitus, apskritai pamąstyti apie galimybę sukurti darbo vietą, o negalią turintiems žmonėms tai yra proga praplėsti akiratį. Svarbiausia – juos maloniai priima, laukia. Dažniausiai šie žmonės nesulaukia kvietimo į darbo pokalbį“, – sako iniciatyvos autorė. Vis dėlto, jos teigimu, keletas žmonių yra pakeliui į darbo santykius. Rezultatas paaiškės pasibaigus projektui.


Nedarbo priežastys – kompleksinės

J. Kuprytė sako matanti daug priežasčių, kodėl negalią turintys žmonės taip sunkiai randa darbą. Pirmiausia labai trūksta valstybės pagalbos, individualaus tarpininkavimo, palydėjimo iki darbdavio. „Yra tik nesisteminės pastangos – pavienės NVO iniciatyvos, kurių neužtenka“, – sako „Sopos“ vadovė.

Kitas dalykas, trukdantis įsidarbinti – riboti neįgaliųjų gebėjimai. Per pandemiją išryškėjo, kad didžioji dalis neįgaliųjų nesugeba bendrauti skaitmeniniu būdu, kai kurie net neturi kompiuterio. „Profesinėse mokyklose turėtų būti daugiau galvojama apie darbo įgūdžių pritaikomumą. Bendrieji gebėjimai – darbas kompiuteriu, anglų kalba, mokėjimas bendrauti tampa svarbesni nei įgyta profesija“, – patirtimi dalijasi J. Kuprytė. Vis dėlto ji nusiteikusi optimistiškai – darbdaviai vis mažiau turi stereotipų negalios atžvilgiu, vis labiau linkę pritaikyti darbo vietas įvairiems žmonėms.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje