Socialinio būsto nuoma – trumpalaikė socialinė parama?

unsplash.com nuotr.

Tolerancijos iššūkiai
Nustatymai

Socialinis būstas daugeliui mažas pajamas gaunančių jaunų ar būrelį vaikų auginančių šeimų, našlaičiais likusių, negalią turinčių žmonių – tikras išsigelbėjimas. Vis dėlto nuomos sutartis nėra garantas, kad būstas visada ir priklausys ją pasirašiusiam žmogui. Įstatymas numato tam tikras sąlygas, kurias būtina atitikti, be to, kai kurios savivaldybės sudaro terminuotas nuomos sutartis.

Sutartis su netikėtu pasižadėjimu

Kaunietė Aida Račienė, kol sveikata leido, rankų sudėjusi nesėdėjo. „Turiu 25 metų darbo stažą. Dirbau sunkius fizinius darbus, – pasakoja moteris. – Gal todėl stuburas neatlaikė – ištvėriau keturias operacijas, stuburas varžtais, metalinėmis plokštelėmis sutvirtintas, kak­le implantas įstatytas, pašalintos 8 išvaržos. Dar laukia alkūnės sąnario keitimo operacija – magnetinis rezonansas parodė, jog artrozė jį taip suniokojo, kad negaliu ištiesti rankos, joje visai neliko jėgos. Ir judėti sunku – laiptai, įkalnės man neįveikiami. Kaklas taip ir liko užspaustas, todėl viena koja atimta, nutirpusi“, – pasiguodžia moteris.

Aida prisimena, kad viskas prasidėjo, kai plaunant grindis ją persmelkė didžiulis skausmas, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, sukėlė trūkęs stuburo diskas. Susitikimai su medikais tapo nuolatiniai. Jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis.

Gyvenimas Aidai rūpesčių nepagailėjo. Keturis vaikus užauginusi moteris dabar gyvena kartu su dešimtoke dukra, kiti jau suaugę, gyvena savarankiškai. Ne vienus metus bendrabutyje praleidusi moteris visą laiką svajojo apie savo būstą, deja, nei gaunamos pajamos, nei sveikata šiai svajonei išsipildyti neleido. „Nuo 2003 metų stovėjau eilėje socialiniam būstui gauti, – pasakoja moteris. – Pagaliau gavau žinią, kad mudviem su dukra skirtas dviejų kambarių butas. Šviesus, suremontuotas butas pirmame aukšte. Nereikės lipti laiptais, visai šalia atsidarė nauja parduotuvė, ir autobusų stotelė už 5 minučių kelio.“

Vis dėlto su Kauno m. savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriumi pasirašyta socialinio būsto nuomos sutartis Aidai kelia ne vien džiaugsmą, bet ir nerimą. „Ant sutarties man buvo liepa ranka parašyti, jog gavau sutartyje nurodytas atspausdintas taisykles, susipažinau ir supratau, kad butas išnuomojamas terminuotai 3 metams, po 3 metų turėsiu išsikraustyti ir butą priduoti savivaldybei“, – pasakoja moteris ir priduria, kad deklaruojant gyvenamąją vietą taip pat buvo perspėta, kad suėjus terminui ši deklaracija bus automatiškai panaikinta. „Kur tada reikės dėtis, kaip gyventi?“ – nerimo neslepia dėl negalios sunkiai judanti moteris.


Motyvuoja savarankiškai pasirūpinti būstu?

Aidos situacija – ne vienintelis pavyzdys, patvirtinantis, jog Kauno m. savivaldybė socia­linį būstą išnuomoja 3 metams. Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas pasakoja, kad dėl iš savivaldybės gauto priminimo, jog nuomininkas turi atlaisvinti socialinį būstą ir grąžinti jį nuomotojui per 14 kalendorinių dienų nuomos sutarčiai pasibaigus, į jį kreipėsi dar viena socia­linio būsto nuomotoja. „Visą laiką tvarkingai deklaravome pajamas, mokėjome mokesčius, neturime jokių skolų ar kokių kitų nusižengimų. Nepasikeitė ir mūsų socialinė padėtis – pajamos nepadidėjo, turto neįgijome. Šeimoje auga trys vaikai, vienam dėl nesveikos širdutės nustatytas neįgalumas, – pasakoja socialinio būsto nuomininkė Jolanta (vardas pakeistas). – Kai pasiteiravome, kur mums reikės dėtis, išgirdome patarimą kreiptis į Krizių centrą.“

Kauno m. savivaldybės paprašėme pakomentuoti susiklosčiusią situaciją. Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko atsakyme teigiama, kad nuo 2017 metų socialinis būstas Kauno mieste nuomojamas terminuotai, 3 metų laikotarpiui. „Siekiame padėti šeimoms savarankiškai pasirūpinti kur gyventi“, – rašoma redakcijai atsiųstame komentare. Panašų paaiškinimą savivaldybė nusiuntė ir Jolantos šeimai: „Parama būstui išsinuomoti teikiama vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu siekiant didinti asmenų ir šeimų, pagal Įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius.“ Rašte taip pat pažymėta, jog miesto savivaldybės administracija neturi duomenų, kad Jolantos vyras ar ji pati negali dirbti ir savarankiškai pasirūpinti, kur gyventi. Moteris sako visą savo laiką skirianti vaikų priežiūrai. Per pandemiją nedirbo darželiai, todėl ieškotis darbo tikrai negalėjo. Karantinas atsiliepė ir vyro darbui.

unsplash.com nuotr.

Prieštarauja socialinio teisingumo principui

Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo teigimu, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu, terminuota sutartis gali būti pratęsta. „Jei asmuo ar šeima pateikia argumentuotą informaciją ir/ar įrodymus, kad negali dirbti ir savarankiškai pasirūpinti, kur kitur gyventi, kad dėjo pastangas pagerinti savo situaciją (susirasti darbą, nuomotis būstą rinkos sąlygomis ar jį įsigyti išsimokėtinai, ir pan.), tačiau dar nepavyko, dar trūksta laiko, dar reikia sutarties pratęsimo, jei asmuo/šeima yra neįgalūs, pensinio amžiaus – sutartis pratęsiama“, – teigiama redakcijai atsiųstame komentare.

Pasak D. Valiuko, dar pasitaiko atvejų, kai paramą būstu gauna sveiki darbingo amžiaus žmonės, oficialiai nedirbantys arba deklaruojantys labai mažas pajamas, kad neviršytų nustatytų ribų, žinančių teises, o pareigų – ne, gyvenančių iš galimai nelegalių pajamų.

Socialinio būsto nuomotojų galimybes iškeldinti iš būsto paprašėme pakomentuoti ir Socia­linės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM). „Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, asmenys ir šeimos teisę į socialinio būsto nuomą išlaiko tol, kol atitinka reikalavimus, t. y. neviršija nustatytų pajamų ir turto metinių dydžių, – teigiama SADM atsakyme ir pabrėžiama, kad šias nuostatas atitinkantis asmuo (šeima) negali būti iškeldintas iš socialinio būsto ir paliktas be gyvenamojo ploto. – Tai prieštarautų tiek Įstatymo nuostatoms, tiek Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams dėl teisės į būstą užtikrinimo bei siekiui neleisti plisti benamystei.“

SADM taip pat akcentuoja, kad sudaromų terminuotų socialinio būsto nuomos sutarčių praktika neatitinka Įstatymo normų ir prieštarauja socia­linio teisingumo principui, kuris nustato, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. „Šiuo atveju itin svarbus yra savivaldybių vaidmuo, nes, visų pirma, savivaldybės turėtų organizuoti pagalbos teikimą asmenims ir šeimoms, siekiant juos įgalinti savarankiškai apsirūpinti būstu. Tačiau tol, kol asmenys (šeimos) negali apsirūpinti būstu savarankiškai, tokiems asmenims privalo būti garantuojama teisė į būstą, ką numato ir Lietuvos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai“, – teigiama SADM komentare.

R. Dubickas sako gavęs SADM patikinimą, kad Jolantos šeima iš socialinio būsto nebus iškeldinta. „Šią šeimą pavyko apginti. Tačiau garantijos, kad panašioje situacijoje neatsidurs kiti socialinio būsto nuomotojai, nėra. Ar tikrai įstatymams vykdyti reikia įtraukti valstybės institucijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą?“ – stebisi „Savarankiško gyvenimo“ prezidentas.


Eilės turės judėti greičiau

D. Valiuko teigimu, asmuo (šeima), kai terminuota sutartis nebuvo pratęsta, gali vėl stoti į eilę socialiniam būstui gauti. Tiesa, dabar Kaune socialinio būsto laukia 707 asmenys (šeimos). Vienas asmuo būsto laukia dar nuo 2003 m., 4 – nuo 2004 m., 2 – nuo 2005 m., 5 – nuo 2006 m. Per metus savivaldybė išnuomoja 100–120 socialinių butų. Taigi socialiniam būstui įsigyti ar išsinuomoti reikalavimus atitinkančiai A. Račienei naujo būsto tektų ilgai laukti.

Eilės socialiniam būstui gauti ar išsinuomoti ilgos ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje būsto laukia 1646, Klaipėdoje – 523, Panevėžyje – 247, Alytuje – 219 asmenys (šeimos).

Pernai Seimas papildė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir numatė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. būtų taikomas ne ilgesnis nei 5 metų, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 3 metų socialinio būsto laukimo laikotarpis. Taip būtų sudarytos prielaidos didinti socialinio būsto prieinamumą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir sparčiau vykdyti socialinio būsto fondo plėtrą. Belieka viltis, kad eilės trumpės ne vienus socialinių būstų nuomotojus iškeldinant ir laisvais tapusiuose būstuose apgyvendinant kitus eilėje laukiančius žmones.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje