Galūnių netekę žmonės: norime geresnės protezų kokybės

Konferencijoje „Galūnių protezavimas ir inovacijos“ diskutuota, kaip pagerinti galūnių netekusių žmonių gyvenimo kokybę.

Tolerancijos testas
Nustatymai

Protezų naudotojai, ortopedijos įmonių, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės ligonių kasos  (VLK) atstovai, Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) sukviesti į konferenciją „Galūnių protezų kompensavimas ir inovacijos“, diskutavo apie tai, kaip pagerinti kojų netekusių žmonių gyvenimo kokybę. Deja, neretai tenka išgirsti nepasitenkinimo dėl gaminamų protezų kokybės ir dėl jų skyrimo tvarkos. 

Itin modernūs protezai – išimtis

Misijoje Afganistane sužeistas Algimantas Valaitis nešioja naujos kartos protezą C-leg 4. Jis sako, kad palyginti su paprastu protezu tai yra tas pats kaip sugretinti seną volskwageną su ferariu – jis patogus, manevringas, turi keletą greičių, kurie persijungia automatiškai. Algimantas džiaugiasi, kad šis protezas nebijo drėgmės, dėl to nereikia saugotis užklupus lietui. „Net pamiršau, kad neturiu kojos“, – pasakoja Algimantas apie emocijas, kurias patyrė gavęs C-leg protezą. Deja, šio protezo Lietuvoje ligonių kasos nekompensuoja. Jis kainuoja apie 30 tūkst. eurų. Algimantui šį protezą apmokėjo Krašto apsaugos ministerija.

Prieš 6 metus kojos netekęs Edvardas Paknys gyvena visavertį gyvenimą – važinėja dviračiu, dalyvauja automobilių raliuose, žaidžia badmintoną, bėgioja, čiuožinėja snieglente, netgi galvoja apie paralimpines žaidynes. Deja, daugelis kojų netekusių žmonių apie tai tik svajoja, nes neturi tinkamo protezo. Edvardas įsitikinęs – turėtų būti didesnė laisvė pasirinkti kompensuojamą protezą. Skandinavijos šalyse, taip pat ir Estijoje, valstybė sumoka ir už specialius, sportui skirtus protezus. Lietuvoje tokios galimybės nėra.

Protezams įsigyti VLK kasmet skiria per 3 mln. eurų. Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas sako, kad ši suma ne visada išnaudojama.

„Pinigų yra, prašymas tik vienas – sudarykite sąlygas juos išnaudoti. Mioelektrinių protezų gaminti negalime, C-leg taip pat, sportinių protezų irgi“, – sako protezuotojas Rytis Srautnikas. Jo teigimu, didelė problema – moksleiviai, kurie turi sportuoti kūno kultūros pamokoje su tuo pačiu protezu, su kuriuo ir vaikščioja. Jiems turėtų būti kompensuojamas ir antras protezas.

LND pirmininkas Ignas Mačiukas ir ortopedijos įmonės „Pirmas žingsnis“ direktorius Algimantas Astrauskas.

Ar reikalinga kokybės komisija?

Roberta Orlauskaitė, atstovaujanti protezų naudotojams, įsitikinusi – ortopedijos įmonės taupo gamindamos protezus. Jos manymu, išduodamų protezų kokybę galėtų kontroliuoti speciali komisija, kuri patikrintų, kokios naudojamos dalys, ar pacientui su pagamintu protezu patogu eiti.

Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos prezidentė, gydytoja reabilitologė Rūta Garšvienė mano, kad kokybės vertinimo reikia ir ortopedijos įmonėms. Dabar jų yra apie 20, žmogui labai sunku atsirinkti. Neretas atvejis, kai protezuotojai patys ieško potencialių klientų.

SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Ilona Šakienė teigė anksčiau negirdėjusi apie konferencijoje iškeltas problemas. Ji pabrėžė, kad ministerijoje veikia Neįgaliųjų sveikatos priežiūros darbo grupė, vadovaujama ministro, kurioje visi šie klausimai galėtų būti aptarti. „Tai yra vieta, kur sprendimai turi būti ir bus priimami. Sugalvokime, kaip turimus pinigus paskirstyti taip, kad kuo labiau padėtume žmogui. Neturime kompensuoti protezų, kurie stovi kampe“, – sako I. Šakienė.

Jai pritarė ir G. Baranauskas – VLK beveik negauna skundų dėl protezų. „Visi geri pasiūlymai, taip pat ir skundai turėtų pasiekti ir mus. Iniciatyva turi eiti iš apačios“, – sako VLK atstovas.

Edvardas Paknys mieliau renkasi sportinį kojos protezą. 

Estijos ir Švedijos patirtis – ko galime iš jų pasimokyti?

Konferencijoje Švedijos patirtį pristatė Erebru universitetinės ligoninės profesorė Liselotte Hermanson. Šioje šalyje itin daug dėmesio skiriama žmogaus gyvenimo kokybei. Prie protezo vaikas pratinamas nuo pat mažumės, nes kuo anksčiau jis pradeda naudotis protezu, tuo geriau vėliau jį naudoja. Nemažai žmonių Švedijoje gauna mioelektrinius rankų protezus, su kuriais gali judinti pirštus. Išmokę jais naudotis žmonės daug lengviau randa darbą, geresnė jų psichologinė savijauta.

Estijoje taip pat galima gauti mioelektrinį protezą. Tiesa, tam reikės kreiptis į specialią komisiją ir įrodyti, kad to tikrai reikia. Yra galimybės gauti ir dar brangesnius rankų bei kojų protezus. Kadangi Estijoje žmogui tenka primokėti už protezą (nuo 5 iki 10 proc.), komisija gali atleisti nuo šio mokesčio.

Lietuvoje pacientai, norintys gauti šlaunies (aukščiau kelio) protezus su hidrauliniu kelio sąnariu ir blauzdos (žemiau kelio) protezus su vakuuminio tvirtinimo sistema, turi gauti tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gydytojų konsiliumo išvadą. Tačiau šie protezai skiriami tik aktyviausiems – sportuojantiems, aktyvų darbą dirbantiems žmonėms. Kiti turi tenkintis paprastu, primityviu protezu. R. Orlauskaitė mano, kad esant tokiai tvarkai nukenčia darbo ieškantys žmonės – jie negali įsidarbinti, nes nepajėgia tinkamai judėti. Diskriminacija Roberta laiko ir tai, kad daugiau sveriantis žmogus negali gauti protezo su hidrauliniu sąnariu. Neturėdamas protezo jis negalės judėti, o tai yra būtina sergant kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui cukriniu diabetu.


Mokslininkai gali prisidėti prie protezavimo pažangos

Vilnius Tech (buvęs VGTU) Biomechanikos inžinerijos kated­ros lektorius Donatas Lukšys pasakoja, kad katedroje atliekama daug tyrimų, sukuriama daug inovacijų, kurios galėtų padėti protezuotojams parinkti tinkamesnius protezus.

„Turime daug įrangos, atliekame įvairius tyrimus. Galime išmatuoti įvairius žmogaus kūno biologinius duomenis, juos apdoroti ir pasakyti, ar raumuo veikia, ar neveikia, kiek jo pajėgumas yra sumažėjęs, taip pat galime padėti kurti individualius implantus, juos projektuoti ir sumodeliuoti. Kai kuriuos prietaisus galima būtų ir gaminti, bet nepavyksta gauti finansavimo“, – sako D. Lukšys. Jaunieji mokslininkai rengdami savo baigiamuosius darbus kasmet sukuria ir įvairių protezų modelių. „Mokslas eina į priekį, tikrai galima nebrangiai sukurti ir bioninį protezą“, – teigia mokslininkas. Deja, dažnai sukurti inovatyvūs prietaisai taip ir lieka laboratorijoje.

LND pirmininkas Ignas Mačiukas pabrėžė, kad ortopedijos priemonių kokybė – labai svarbi geresnei žmogaus integracijai į visuomenę, jo darbingumui, orumui. Planuojama netrukus surengti susitikimą su SAM ir pateikti konkrečius siūlymus, kad situacija keistųsi.

Konferencija organizuota įgyvendinant projektą „Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinis stiprinimas“, kuris finansuojamas LR SADM lėšomis.

Aurelija BABINSKIENĖ
Aldonos Milieškienės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt