Lygių galimybių apsaugai – daugiau sprendimo būdų

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis.

Tolerancijos testas
Nustatymai

Įžvalgomis dėl galimai patirtos diskriminacijos su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (Tarnyba) praėjusiais metais pasidalijo beveik tūkstantis Lietuvos gyventojų – gauta 215 skundų, 551 paklausimas, 163 pasiteiravimai socialiniame tinkle Facebook. Diskriminacija dėl negalios paminėta 126 skunduose. Neįgalieji į Tarnybą dažniausiai kreipėsi dėl jų teisių suvaržymo paslaugų teikimo, darbo santykių srityse ir dėl valstybės bei savivaldybių institucijų veiklos.

Diskriminacijos prevencija

Reaguojant į gautus skundus Tarnyboje buvo atliktas 41 tyrimas dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu (39 tyrimai pagal gautus skundus, 2 – lygių galimybių kontrolieriaus iniciatyva), o dėl galimo teisių suvaržymo šiuo pagrindu telefonu konsultuoti net 352 asmenys. Reaguojant į elektroniniu paštu pateiktus paklausimus pateiktos 76 konsultacijos arba išvados.

Pasak Tarnybos Teisės skyriaus vedėjo Vyčio Muliuolio, pastaraisiais metais galima įžvelgti tendenciją, kad nors skundų dėl diskriminacijos negalios pagrindu mažėja (2016 m. – 55, 2017 m. – 52, 2018 m. – 48, 2019 m. – 41 skundas), sparčiai daugėja dėl galimo teisių suvaržymo besikonsultuojančių neįgaliųjų. Praėjusiais metais Tarnybos specialistai konsultavo rekordiškai daug – net 352 negalią turinčius asmenis. Šis skaičius – didžiausias ne tik kalbant apie asmenų su negalia teisių užtikrinimą, bet ir lyginant su kitais diskriminavimo pagrindais.

V. Muliuolis atkreipia dėmesį, kad aktyviai savo teisėmis domisi ne tik patys neįgalieji, negalią turinčius vaikus auginantys tėvai ar tokių problemų turinčius artimuosius globojantys šeimos nariai, bet ir darbdaviai, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybių administracijų, švietimo bei kitų įstaigų atstovai. „Konsultuotasi ne tik dėl pažeistų teisių, jų gynimo, bet ir prevenciškai apie pareigas, kurias privalu vykdyti siekiant užtikrinti neįgaliųjų teises dirbti, mokytis, gauti paslaugas arba įsigyti prekių“, – sako V. Muliuolis. O tai, pasak lygiomis galimybėmis besirūpinančios Tarnybos specialisto, – geras pagrindas galimos diskriminacijos prevencijai.


Visos aplinkybės svarbios

22 skundai dėl neįgaliųjų teisių suvaržymo paslaugų teikimo srityje – rimtas signalas, kad čia daug taisytinų dalykų. Nors, pasak V. Muliuolio, visi skundai labai individualūs, vis dėlto ir vieno atvejo tyrimas įstaigas, bendroves turėtų paskatinti persvarstyti savo tvarkas ir taisykles, kad ateityje diskriminacijos apraiškų nepatirtų ir kiti negalią turintys asmenys.

Neįgalieji dažnai skundžiasi dėl skirtingo jų pajamų vertinimo – pavyzdžiui, dėl padidėjusių pajamų gali netekti teisės į socialinį būstą, tačiau norint gauti paskolą jam įsigyti tokios pajamos vertinamos kaip nepakankamos. Panašią situaciją nagrinėjo ir Tarnyba, gavusi skundą, kad bankas negalią turinčiam asmeniui nesuteikia kredito. „Tokį sprendimą bankas priėmė atsisakęs į šeimos mėnesio pajamų sumą įskaičiuoti asmens neįgalumo pensiją, nepaisydamas, kad ji – nuolatinio pobūdžio. Kontrolierės priimtame sprendime konstatuota, kad atsisakymas vertinant asmens kreditingumo lygį šalpos neįgalumo pensiją įtraukti į tvarias pajamas priverčia neįgalųjį atsidurti gerokai blogesnėje padėtyje nei darbingi, darbo užmokestį arba kitas jam prilyginamas pajamas gaunantys asmenys, – sako V. Muliuolis. – Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo diskriminacija ir nebuvo nustatyta, bankui, vertinant asmenų mokumą, buvo rekomenduota šalpos neįgalumo pensiją priskirti prie tvarių pajamų. Gavome banko atsakymą, kad į kontrolierės pateiktas rekomendacijas yra atsižvelgta ir asmenų su negalia pajamos bus vertinamos individualiai, atsižvelgiant į visas gaunamų pajamų rūšis.“

Tarnybos įspėjimo dėl padaryto lygių galimybių pažeidimo sulaukė ir draudimo bendrovė, atsisakiusi nuo nelaimingų atsitikimų apdrausti negalią (dėl autizmo bei intelekto sutrikimo) turintį nepilnametį. Tokį sprendimą bendrovė grindė esą mokslininkų, medikų leidiniuose, straipsniuose pateiktu autizmo požymių aprašymu bei pareiškėjos nurodytomis draudžiamo asmens diagnozėmis, bet nepateikė duomenų, kad su ja būtų aptarusi beniuko sveikatos būk­lę, ligos eigą, turėjusi duomenų apie paskutiniais metais patirtas traumas, pagal kurias būtų galima objektyviai įvertinti draudimo riziką. Kontrolierės sprendime nurodyta, kad draudimo sutartį atsisakyta sudaryti būtent dėl berniuko negalios. Šis atvejis – dar viena pamoka, kaip svarbu įvertinti visas aplinkybes.


Užkarda nepagrįstiems ribojimams

Gana dažni ir neįgaliųjų skundai dėl diskriminacijos darbo rinkoje. Pernai Tarnyboje taip pat užregistruota 10 tokio pobūdžio nusiskundimų. V. Muliuolis atkreipia dėmesį, kad diskriminacijos apraiškų galima įžvelgti ne tik darbo santykiuose, bet netgi reikalavimuose įsidarbinti.

Charakteringu pavyzdžiu galėtų būti Tarnybai pateiktas skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skelbto konkurso darbo inspektoriaus pa­reigoms užimti. Vienas iš inspektoriaus pareigybei keliamų reikalavimų – vairuotojo pažymėjimas. Dėl negalios automobilio vairuoti negalintis žmogus įžvelgė, kad tokios įsidarbinimo sąlygos – diskriminuojančios.

Pasak V. Muliuolio, tyrimo metu išsiaiškinta, kad po VDI struktūros pakeitimo įstaigoje neliko vairuotojo pareigybės, o inspektoriams tenka vykti į objektus, kur negalima nuvažiuoti viešuoju transportu, todėl į įsidarbinimo sąlygas ir buvo įtrauktas toks reikalavimas. Vis dėlto lygių galimybių kontrolierė savo sprendime konstatavo, kad darbo inspektoriaus pareigybės aprašyme nenurodyta funkcija, kurią vykdant automobilį būtina vairuoti pačiam. Tai, kad inspektorius privalo fiziškai nuvykti į objektą, nurodyta tik VDI paaiškinimuose.

Kontrolierė akcentavo, kad reikalavimas darbo inspektoriui turėti vairuotojo pažymėjimą apribojo galimybę asmenims, atitinkantiems visus specialiuosius reikalavimus, tačiau dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų negalintiems turėti vairuotojo pažymėjimo, pretenduoti į inspektoriaus pareigas. VDI pasiūlyta nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus. V. Muliuolio teigimu, po šio sprendimo VDI patikslino darbo inspektoriaus darbo funkcijų aprašymą – pagrindė būtinybę ne visoms, o tik kai kurioms darbo inspektorių grupėms turėti vairuotojo pažymėjimą.

Panašią situaciją Tarnyba jau buvo tyrusi. Tąsyk Vilniaus miesto savivaldybės skelbtame konkurse Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigoms užimti buvo įrašytas reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu. Kontrolierė patvirtino į Tarnybą besikreipusio negalią turinčio žmogaus įžvalgas dėl diskriminacijos negalios pagrindu. Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė teismui. Po daugiau kaip porą metų trukusio bylinėjimosi, apeliacinių skundų, Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad savivaldybės reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu prieštarauja Lygių galimybių įstatymui ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos negalės būti taikomas. Taip užkardytas dar vienas nepagrįstas ribojimas.


Rekomendacijos – daugeliui

Pasak V. Muliuolio, besikartojantys analogiški atvejai paskatino imtis prevencinių priemonių. „Surengėme pasitarimą, į kurį pakvietėme ir Valstybės tarnybos departamento atstovus, vykdančius pirminę atranką į valstybės tarnybą, tikrinančius, ar kandidatai atitinka nustatytus kriterijus. Paprašėme jų atkreipti dėmesį, ar darbdavių suformuluoti reikalavimai nepažeidžia visų piliečių lygių galimybių, – pasakoja Teisės skyriaus vedėjas. – Valstybės tarnybos departamentas turi parengęs rekomendacijas šiais klausimais, pasitarime pasiūlėme jas atnaujinti. Vis dažniau sulaukiame ir įmonių pašymų surengti platesnius mokymus.“

V. Muliuolis mini ir daugiau Tarnybos sprendimų, kai su vieno tyrimo išvadomis prevenciškai buvo supažindintas gana platus analogiškoje srityje dirbančių institucijų ratas. „Ištyrę skundą apie vienos gydymo įstaigos apribotas negalią turinčių žmonių galimybes pasinaudoti prekes pagal užsakymus pristatančios bendrovės paslaugomis, su išvadomis dėl galimos diskriminacijos supažindinome ir kitas gydymo įstaigas. Pagaliau padėjus galutinį tašką teismo byloje dėl neįgaliųjų diskriminacijos 2016 metų Seimo rinkimuose, situaciją aptarėme su Lietuvos savivaldybių asociacija, taip pat Vyriausybės kanclerio surengtame susitikime su Valstybinės rinkimų komisijos, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovais“, – vardija V. Muliuolis.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas pabrėžia, kad tokia tyrimų, priimtų sprendimų sklaida, žiniasklaidos dėmesys nustatytiems diskriminacijos atvejams, jų viešinimas atgraso nuo galimų pažeidimų. V. Muliuolio nuomone, lygios galimybės dažnai pažeidžiamos ne iš piktos valios, o dėl nežinojimo, todėl tikimasi, kad viešumas prisideda ne tik prie skundų, bet ir prie pačios diskriminacijos mažėjimo.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt