Savo negalią ir varžovus įveikę sportininkai pasirengę naujiems iššūkiams

„Metų trenerio“ nominaciją laimėjęs Linas Balsys (kairėje) ir „Metų proveržio“ nominacijos laureatė Aušra Garunkšnytė su apdovanojimą bėgikei įteikusiu „Citadele“ banko Lietuvos filialo ir administracijos vadovu Vaidotu Gurskumi.

Tolerancijos testas
Nustatymai

Tradiciniai geriausių metų neįgaliųjų sportininkų apdovanojimai šiemet atsinaujino – jie pirmą kartą surengti su stereotipus apie neįgaliųjų bendruomenę laužyti siekiančio judėjimo „Parateam Lietuva“ vėliava. Viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ iškilmingai pagerbti geriausių rezultatų pasiekę, labiausiai įkvepiantys sportininkai, jų treneriai, naują paralimpiečių pamainą auginantys sporto klubai. 

Svarbiausia – įveikti nesėkmės baimę

„Mieli paralimpiečiai, jūsų esami ir būsimi laimėjimai – ne vien iškovoti medaliai, bet ir nuolat laužomi stereotipai. Esate daugiau nei profesionalūs sportininkai. Jūs kartu ir mokytojai, iš kurių kiekvienas gali pasisemti ištvermės ir atkaklumo žengti į priekį ir nesustoti. Nes didžiausia žmonių negalia gyvenime – tai per didelė nesėkmės baimė, neleidžianti net pradėti eiti svajonės link. Ačiū už tai, kad įkvepiate neriboti iššūkių, o kelti iššūkius tik ribotumui“, – paralimpiečiams skirtame sveikinime teigė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak Lietuvos paralimpinio komiteto prezidento Mindaugo Biliaus, 2019-ieji daugeliui neįgaliųjų sportininkų buvo naujų asmeninių rekordų metai. „Tai leidžia suprasti, kad sportininkai, jų treneriai dirba teisinga linkme“, – kalbėjo M. Bilius. Jis neslėpė, kad šiais, paralimpiniais metais, jų laukia dar didesni iššūkiai – patekti į Tokijuje vyksiančias žaidynes. Kelialapį į kiekvienam sportininkui svarbiausias varžybas jau pelnė maratonininkė Aušra Garunkšnytė ir Lietuvos aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė.

M. Bilius teigė neabejojąs, kad mūsų sportininkai tikrai iškovos dar daugiau vietų ir Tokijuje garbingai atstovaus Lietuvai. O atkakliai to siekiančių neįgaliųjų motyvacijai ir dvasiai dar labiau sustiprinti skirtame renginyje buvo apdovanotas geriausių sportininkų penketukas ir jų treneriai, pagerbti „Metų proveržio“ ir „Metų trenerio“ nominacijų laureatai, padėkota sėkmingiausiai dirbantiems sporto klubams. Sportininkams įteikti tūkstančio eurų vertės čekiai, o jų treneriams – laisvalaikio prizai: viešnagė sostinės viešbutyje „Vilnius Grand Resort“. Simboliniais 1000 eurų vertės čekiais paskatinti ir 10 geriausių sporto klubų.

Andriui Skujai apdovanojimą įteikė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius (dešinėje).

Tarp geriausiųjų – jau ketvirtą kartą

Vos prieš 5-erius metus sporto klube „Šiaulietis“ treniruotis pradėjęs Andrius Skuja jau ketvirtą kartą išrinktas vienu geriausių šalies neįgaliųjų sportininku. Šio sporto klubo vadovas Deimantas Jusys Andrių įvardija ir kaip vieną realiausių Lietuvai Tokijo paralimpinėse žaidynėse atstovausiančių lengvaatlečių. „Pasaulio reitinge Andrius – šeštas tarp stipriausių rutulio stūmikų“, – pasididžiuodamas sako D. Jusys.

2019-aisiais vykusiame pasaulio čempionate rutulio stūmimo rungtyje iškovotą šeštą vietą Andrius vadina gana aukštu pasiekimu. Jo paleistas rutulys nuskriejo iki 14,74 m žymos ir 25 cm pagerino asmeninį rezultatą. Sportininkas sako, kad treniruotėse rutulys skrenda ir dar toliau, bet rimtose varžybose neretai koją pakiša jaudulys.

Pasak A. Skujos, kol kas nė vienas neįgalus sportininkas, išskyrus A. Garunkšnytę ir Lietuvos aklųjų riedulio rinktinę, nėra tikras, ar galės varžytis Tokijuje. „Reikia išsikovoti vietą paralimpinėje rinktinėje. Laukia sunkus sezonas, Europos čempionatas, o tada jau bus matyti“, – mintimis dalijasi lengvaatletis. Pasak jo, prizinei vietai užimti rutulį reikėtų nusviesti bent 16 metrų. Varžovai labai stiprūs, kasmet atsiranda bent po vieną naują sportininką, rodantį gerus rezultatus. „Konkurencija labai didelė. Pirmąsias vietas pasaulio čempionate užėmė JAV ir Kanados rutulio stūmikai, trečias liko rusas. Europos čempionate dalyvaus ir praėjusio čempionato aukso medalininkas vokietis. Žiūrėsim, kaip viskas susiklostys, dar sunku ką nors prognozuoti“, – pasakoja ne tik rutulio stūmimo, bet ir ieties metimo varžybose dalyvaujantis sportininkas.

Neįgaliųjų sporto rezultatai sparčiai auga, visi sportininkai daug dirba, tobulėja. Šiaulių lengvosios atletikos manieže Andrius irgi treniruojasi nuo pirmadienio iki penktadienio. Po dvi-tris valandas stumdo rutulį, po to laukia jėgos stiprinimo treniruotės: štangos kilnojimas, įtūpstai, pritūpimai.

Į profesionalų sportą Andrius pasuko ne iš karto. Gimęs su nepilnai išsivysčiusiu peties sąnariu (dėl to jo rankų judesiai riboti), vaikinas pasirinko tarptautinio verslo studijas Klaipėdoje. Ir tik kai jas baigęs grįžo į gimtuosius Kuršėnus ir susipažino su D. Jusiu, gyvenimas pasuko nauja vaga. „Už tai, kad turiu labai gerus duomenis, reikia padėkoti tėvams. Būtų gaila jų nepanaudoti“, – šypsosi Andrius. Atėjęs į treniruotę ir pirmą kartą į rankas paėmęs rutulį vaikinas jį švystelėjo taip, kad rezultatas prilygo Europos čempionato B normatyvui. O po mėnesio treniruočių – pirmasis Lietuvos čempionatas ir antroji vieta jame, nepavyko aplenkti tik M. Biliaus. Sėkmė sportininką lydėjo ir tarptautinėse varžybose, o 2016-aisiais jis tapo rutulio stūmimo Europos čempio­nu. Dabar Andrius sako turįs dar vieną tikslą – nori sužinoti, kiek iš tikrųjų gali jo kūnas.

Į geriausių 2019 metų sportininkų penketuką išrinktas ir dar vienas sporto klubo „Šiaulietis“ narys – ieties metikas Jonas Spudis. Tarp geriausiųjų – ir Kauno „RSK“ klubo narys Kęstutis Skučas, pasiryžęs atkakliai dirbti, kad Tokijuje galėtų startuoti vežimėlių lenktynėse, ir teisę vykti į Japoniją jau iškovojusios Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės nariai Mantas Panovas bei Justas Pažarauskas.

„Metų trenerio“ ir „Metų proveržio“ tandemas

Pirmoji kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes Londono maratone iškovojusi bėgikė A. Garunkšnytė pelnytai tapo „Metų proveržio“ nominacijos laureate. Natūralu, kad įvertintas ir jaunai sportininkei tokiam laimėjimui pasiruošti padėjęs treneris – buvusiam maratonų bėgikui, Sidnėjaus, Atėnų (ten jis laimėjo bronzos medalį) ir Pekino paralimpinių žaidynių dalyviui Linui Balsiui įteikta „Metų trenerio“ nominacija. „Kol pats bėgiodavau, atsto­vaudavau Lietuvai ir pasiekdavau gerų rezultatų, ne kartą buvau apdovanotas kaip geriausias sportininkas, – sako L. Balsys. – Pirmą kartą atsiėmiau treneriui skirtą apdovanojimą.“ Jį treneris vertina kaip naują proveržį karjeroje. „Jeigu gali perduoti savo žinias kitam, reiškia, kad tavo gyvenimas prasmingas“, – sako jis.

L. Balsys su Aušra dirbti pradėjo dar tuomet, kai ji tebuvo antrokė, tada dar ir pats aktyviai sportavo. Linas mergaitę treniravo iki 2008-ųjų. Po tais metais vykusių Pekino paralimpinių žaidynių L. Balsys kuriam laikui aktyvų sportą pakeitė į vadybinę veiklą – buvo išrinktas Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidentu. Visą dėmesį sutelkęs į naujas pareigas Aušrai pasiūlė treniruotis su savo treneriu – Juozu Garalevičiumi. O kai 2016 m. L. Balsys baigė savo kadenciją Aklųjų sporto federacijoje, Aušra pasiprašė vėl dirbti kartu. „Sutarėme pabandyti iki Tokijo paralimpinių žaidynių, – pasakoja treneris. – Kol kas viskas sekasi puikiai. Laimėjome kelialapį į Tokiją, sulaukėme Lietuvos paralimpinio komiteto įvertinimo.“

Vis dėlto ilsėtis ant laurų „Metų proveržio“ ir „Metų trenerio“ nominacijų laureatai neketina. Pasak L. Balsio, dabar laukia naujas iššūkis – Aušra tapo pirmąja mūsų šaliai atstovausiančia maratono bėgike (moterimi), kuri atvers naują puslapį Lietuvos paralimpinio judėjimo istorijoje. Todėl šioms žaidynėms reikia ruoštis labai atsakingai. Tiesa, šiam tandemui šiek tiek lengviau nei kitiems apie paralimpines žaidynes svajojantiems sportininkams. „Jiems iki to laiko dar reikės porą kartų parodyti aukštus rezultatus, o mes tiek su Paralimpiniu komitetu, tiek su Lietuvos aklųjų sporto federacija iki pat žaidynių susidėliojome savo treniruočių eigą, išsakėme savo norus, kiek treniruočių stovyklų, kokių startų mums reikia, ir ramiai ruošiamės“, – sako L. Balsys.

Besiruošdama savo pirmajai paralimpiadai Aušra kas mėnesį nubėga apie 500 kilometrų. Kartais bėga viena, kartais – su treneriu. Mergina džiaugiasi, kad treneris visada sugeba ją motyvuoti, moko nepasiduoti. Abu ruošiasi ir kovo mėnesį vyksiančiam Tokijo maratonui. Pasak jų, bus gera proga išbandyti šios šalies klimatą, vietovės raižytumą, dangas. Juk laukia išties atsakingos varžybos, kuriose silpnų varžovų nebus.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt