19
A, Lap
9 Nauji straipsniai

Gerovės valstybė – be neįgaliųjų?

Apsilankę prezidentūroje asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ nariai išsakė savo nuogąstavimus dėl neįgaliųjų vietos gerovės valstybės sampratoje.

Tolerancijos link
Nustatymai

Prezidentūroje surengtame susitikime su Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovu, prezidento vyriausiuoju patarėju Simonu Krėpšta ir prezidento patarėja socialinės politikos klausimais Irena Segalovičiene asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovai išsakė susirūpinimą, kad kuriamoje valstybės gerovės koncepcijoje nėra negalią turinčių žmonių. Prezidento komandos nariams pristatę svarbiausias žmonių su negalia problemas, asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ nariai išreiškė viltį, kad į jas bus atkreiptas dėmesys ir priimti reikalingi sprendimai. 

Dėl ko čia atėjom?

Profesorius Jonas Ruškus, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas, buvo atviras: jam, kaip ir kitiems šio susitikimo dalyviams, kelia nerimą, kad gerovės koncepte, kuris dabar labai stipriai akcentuojamas, negalią turinčių žmonių nėra. O, pasak jo, be tam tik­rų piliečių tikro dalyvavimo – lygių teisių ir lygių galimybių – gerovės būti negali. Ir vertinti neįgaliuosius reikia ne per gailesčio (išmokų, pašalpų), o per žmogaus teisių prizmę.

Lietuva yra ratifikavusi JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir įsipareigojusi jos nuostatas perkelti į nacionalinę teisę, politiką. O Konvencijos esmė – negalią turintys žmonės traktuojami absoliučiai visais lygmenimis lygiai su visais kitais. Dėl to, pasak prof. J. Ruškaus, neįgalieji ir kreipiasi į prezidentą, primygtinai prašydami, kad socialinės gerovės koncepte atsirastų visų, net ir sunkiausią negalią turinčių, žmonių teisės.

O kad užtikrinant neįgaliųjų teises tikrai dar yra ką veikti, parodė ir nesusipratimas prezidentūroje. Prezidento kanceliarijoje įrengtas nuožulnus keltuvas tądien, sėkmingai pakėlęs porą žmonių, su trečiuoju neįgaliųjų vežimėliu ėmė ir užstrigo. Tik iki pusiaukelės pakėlė ir ketvirtąjį rateliais judantį susitikimo dalyvį, kitus laiptus jam įveikti padėjo „gyvasis keltuvas“ – keturi prezidentūroje dirbantys vyrai. Nors skubiai iškviesti meistrai keltuvą sutvarkė ir juo leidžiantis žemyn problemų nekilo, neįgaliųjų nuomone, šią techniškai pasenusią, nepatikimą įrangą turėtų pakeisti visiems vienodai patogus liftas.


Pilietinė visuomenė – žmogaus teisių pagrindas

„Savarankiško gyvenimo“ įkūrimo iniciatorius Rokas Jarašius sakė taip pat ne kartą patyręs, kaip negalią turintys žmonės nustumiami į nuošalę. Ir tai vyksta kasdien, netgi tokiose jiems itin svarbiose srityse, kaip medicinos paslaugos. Prieš kelerius metus į reabilitaciją Druskininkuose įsikūrusioje „Eglės“ sanatorijoje nuvykęs vyras nustebo, kodėl gydytojai jam skiria vaistinių arbatų, inhaliacijų procedūras, o ne purvo vonias, povandeninį masažą, kurie jo negaliai labai reikalingi. O to priežastis buvo labai paprasta – šios svarbios procedūros rateliais judantiems žmonėms buvo neprieinamos.

Pasak Roko, tokia neteisybė jį ne tik įskaudino, bet ir paskatino ieškoti būdų, kaip tai pakeisti. Vyras matė, kad neįgaliųjų bendruomenės daugiausiai užsiima tik įvairiais rankdarbiais, o bendravimo su verslu, valdžia nėra. Tuomet ir gimė šios misijos galinčios imtis, už neįgaliųjų teises kovojančios bendruomenės kūrimo idėja. Taip Druskininkuose atsirado sveikųjų ir neįgaliųjų klubas „Erzon“, jo nariai važinėjo po Lietuvą, mokė kitus neįgaliuosius.

Įkurti visoje šalyje veikiančią tokią asociaciją, pasak R. Jarašiaus, paskatino vis besikaupiančios problemos. Gerai žinodamas alytiškės Kristinos Dūdonytės pastangas įteisinti neįgaliesiems labai svarbias asmeninio asistento paslaugas, pakvietė prisijungti ir ją. Atsirado ir daugiau burtis, situaciją keisti norinčių žmonių. 2018 m. kovo mėn. asociaciją „Savarankiškas gyvenimas“ įsteigę aktyvūs neįgalieji pradėjo susitikinėti su valdžios atstovais, pasakoti apie problemas, pristatyti geruosius užsienio pavyzdžius, mokyti vežėjus, kaip elgtis su neįgaliaisiais ir pan.

„Pilietinė visuomenė – žmogaus teisių pagrindas“, – sakė prof. J. Ruškus, pasidžiaugęs esąs šios neįgaliųjų teises ginančios, už Konvencijos įgyvendinimą aktyviai pasisakančios bendruomenės nariu.


Konvenciją supranta nevienodai

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas neslepia – susitinkant su už Konvencijos įgyvendinimą atsakingomis institucijomis, jų atstovais neretai tenka išgirsti, kad neįgalieji esą kelia per didelius reikalavimus.

Pasak prof. J. Ruškaus, JT Neįgaliųjų teisių komiteto atstovai su tokia prieštara susiduria ir vertindami kitų šalių nuveiktus darbus. Nepaisant to, kad Konvenciją rengė įvairių šalių neįgaliųjų lyderiai, patys gerai išmanantys situaciją, ir šiame žmogaus teisių dokumente aiškiai sudėliojo svarbiausius dalykus, JT Neįgaliųjų teisių komitetas parengė ir išleido 7 bendruosius komentarus, ką reikia daryti, kad neįgaliųjų teisės iš tik­rųjų būtų įgyvendintos. Kai kuriuos komentarus, išverstus į lietuvių kalbą, galima rasti Neįgaliųjų reikalų departamento interneto svetainėje.

Kas penkerius metus JT Neįgaliųjų teisių komitetas vertina, kaip šalys šių įsipareigojimų laikosi. Pirmasis vertinimas Lietuvai nebuvo palankus – šaliai pateiktose rekomendacijose buvo nurodyta padėtį taisyti iš esmės. Kitais metais mūsų laukia naujas vertinimas. Nors, pasak prof. J. Ruškaus, kaip komiteto narys jis savo šalies vertinime nedalyvauja, tačiau kaip pilietis gerai mato, kad žmogaus teisių srityje nedaug pasistūmėta į priekį.

Apie penktadalį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos gaunamų skundų sudaro nusiskundimai dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu. Prof. J. Ruškus patvirtina – negalią turintys žmonės diskriminaciją patiria įvairiose srityse. JT Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas išskyrė 5 pagrindines sritis, kuriose diskriminacija yra ryškiausia: politinių teisių (dėl galimybių visavertiškai dalyvauti rinkimuose), pilietinių teisių (dėl negalią turintiems žmonėms atimto teisinio veiksnumo), ekonominių teisių (dėl tinkamų sąlygų nesudarymo negalią turintys žmonės eliminuojami iš darbo rinkos, o jų patiriamas skurdas dvigubai didesnis nei kitų šalies piliečių), socialinių teisių (institucinių globos namų pertvarka, kuriai skiriamos didžiulės lėšos, nukreipta į tokių pačių, tik mažesnių institucijų kūrimą), kultūrinių teisių (kultūros, sporto objektai ir renginiai neprieinami neįgaliesiems) srityse.


Už diskriminaciją turėtų būti baudžiama

Ir susitikimo dalyviai pateikė neįgaliųjų diskriminacijos pavyzdžių. Itin dažnai jie susiduria su prieinamumo problemomis. Pasak asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ narės Monikos Ošmianskienės, nerimą kelia tai, kad į neįgaliųjų poreikius neretai žvelgiama pro „varnelės“ statybos objektų priėmimo dokumentuose prizmę. Kol objektas nepriimtas, teisės aktuose numatyti pritaikymai yra, o statinį pradėjus eksploatuoti jie išnyksta. Nėra jokios stebėsenos, kontrolės – niekas neprisiima atsakomybės, kad tais pritaikymais neįgalieji galėtų visą laiką naudotis.

Moteris pasakojo neseniai apsilankiusi naujai įrengtoje kavinėje, bet rateliais judančiam žmogui pritaikyto tualeto ten neradusi. „Atrodo, neįmanoma, nes turėjo būti, bet nėra“, – kalbėjo Monika. Nors, pasak jos, turime ir Statybos techninių reikalavimų reglamentą, ir veikiančią Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, bet tolesnis pritaikytų objektų likimas niekam nerūpi.

Dar vienas tai iliustruojantis pavyzdys – naujos statybos namuose įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Pasak R. Dubicko, 11-os vietų automobilių stovėjimo aikštelėje 2 vietos turi būti skirtos neįgaliesiems. Tik ką pastatyto namo požeminėje aikštelėje šios proporcijos laikomasi, tačiau tik tol, kol pritrūksta vietų negalios neturintiems namo gyventojams. Tokioje situacijoje ką tik atsidūrė asociacijos narys Vaidas Kuliauskas. Daugiabutyje apsigyvenęs neįgaliojo vežimėliu judantis vaikinas panoro įsigyti ir vietą požeminėje aikštelėje. Deja, paaiškėjo, kad jos nebėra, nes ją nusipirko anksčiau šiame name apsigyvenęs žmogus. Dabar Vaidas savo automobilį priverstas palikti už pusės kvartalo nuo namų esančioje aikštelėje, kuriai pasiekti prireikia ir daug laiko, ir jėgų. O kaip sunkią negalią turintis vaikinas ją pasieks žiemą?

Pasak R. Dubicko, neįgalieji ir toliau diskriminuojami poliklinikose, ligoninėse – šalyje nėra nė vienos gydymo įstaigos, kurioje jie galėtų gauti visas jiems reikalingas paslaugas. Netgi greitosios pagalbos automobiliai nepritaikyti vežti sunkios negalios žmonėms.

Prof. J. Ruškus įsitikinęs, kad tinkamų sąlygų nesudarymas turi būti traktuojamas kaip diskriminacija ir už ją turi būti baudžiama. Deja, pasak jo, antidiskriminacinė teisinė bazė Lietuvoje dar labai silpna.


Lūkesčių ir vizijos kryptis – ta pati

Prezidento patarėja socialinės politikos klausimais I. Segalovičienė susitikimo dalyvius patikino, kad neįgaliųjų problemos jiems – ne naujiena. Prezidento patarėjai yra susipažinę su JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijomis Lietuvai, puikiai supranta ir užimtumo, ir paslaugų, socialinės atskirties, skurdo, universalaus dizaino, ir bendrai sąlygų sudarymo, ypač švietimo srityje, problematiką. I. Segalovičienės teigimu, visi šie dalykai yra prezidento darbotvarkėje ir tariantis, bendradarbiaujant su neįgaliaisiais bus sprendžiami.

Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovo, prezidento vyriausiojo patarėjo S. Krėpštos teigimu, vienas iš kertinių gerovės valstybės elementų – atskirties, nelygybės mažinimas. Pasak jo, akivaizdu, kad neįgaliųjų lūkesčių ir prezidento vizijos kryptis ta pati – mažinti nepagrįstus skirtumus. Ir šiuo keliu bus nuosekliai einama.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt