16
Š, Lap
9 Nauji straipsniai

Pagalba ugdantiems autistiškus vaikus

Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė.

Tolerancijos link
Nustatymai

Autistiškas vaikas – didžiulis iššūkis tiek jo šeimai, tiek švietimo įstaigai, į kurią patenka. Tėvų organizacijos, specialistai vienu balsu tvirtina, kad būtina jiems teikti nuolatinę pagalbą. Šios misijos ėmėsi Vilniuje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre nuo rugsėjo veiklą pradėjęs Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. 

Įsteigtas pagalbą teikiantis skyrius

„Pastebime, kad pastaruoju metu ryškėja tendencija – vis didesniam skaičiui vaikų yra nustatomi įvairiapusiai raidos sutrikimai, gausėja autistiškų vaikų. Taip pat pastebime, kad dėl sveikatos sistemos progreso žymiai mažėja vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė. – Atsižvelgusi į kintantį specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dėl skirtingos negalios poreikį, o taip pat į tai, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC) gerokai sumažėjo ugdomų vaikų ir yra daug laisvų patalpų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2018 m. priėmė sprendimą – įsteigti LASUC Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrių, kurio paskirtis – teikti konsultacinę, metodinę pagalbą šalies ugdymo įstaigoms pasirengti ugdyti įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus.“

Pasak G. Šeibokienės, ateityje šis skyrius turėtų išaugti į savarankišką Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo ir metodinės pagalbos centrą.

Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus socialinė pedagogė Austė Černiauskienė.

Pagalba pagal poreikį

Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė teigia, kad vos mėnesį veikiančiame skyriuje teikiama pagalba švietimo įstaigoms ir pedagogams bei autistiškus vaikus auginantiems tėvams iš visos Lietuvos. Pasak G. Šatės, siekiama, kad ši pagalba būtų nukreipta į konkrečius dalykus, o ne į teorinius mokymus.

Jai pritaria ir Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus socialinė pedagogė Austė Černiauskienė: „Norime suteikti tokią pagalbą, kuri būtų tikrai reali, nes teorinių dalykų jau nemažai buvo. Viena yra žinoti, tarkim, kad reikia struktūruoti aplinką autistiškiems vaikams. Tačiau kaip tai padaryti? Į tokius konkrečius pavyzdžius ir norime atkreipti dėmesį.“ Skyriuje yra nemažai įvairių metodinių priemonių, kurios gali būti labai naudingos, jei pedagogai ir tėvai žinos, kaip jomis naudotis. Pavyzdžiui, daugeliui gerai žinoma priemonė „Bendraukime paveikslėliais“ gali būti labai veiksminga, tačiau daugeliui trūksta informacijos, ką su ja galima nuveikti.

Tėvai skyriuje konsultuojami, kaip gali ugdyti vaiką namuose, savaitgaliais jiems rengiami seminarai. Jau vyko mokymai apie savipagalbą, apie ugdančią aplinką namuose, lapkritį planuojamas seminaras apie tėvų ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimą.

Rengiami kvalifikacijos tobulinimo renginiai švietimo įstaigoms. Skyriuje, be administracijos darbuotojų, dirba socialinė pedagogė, specialioji pedagogė, logopedė, ergoterapeutas ir psichologė. Esant poreikiui jie vyksta į regionus, kur užsiėmimai rengiami atsižvelgiant į konkrečius ugdymo įstaigų klausimus ir pageidavimus. Vieni nori sužinoti, kaip bendrauti su tėvais, kitiems rūpi švietimo pagalbos sistema mokykloje, treti kreipiasi dėl konkrečių elgesio formavimo metodų.


Pradėti reikia nuo požiūrio

„Keliu sau uždavinį pakeisti visuomenės, pirmiausia pedagogų požiūrį – mes galime organizuoti seminarus, rengti leidinius, išleisti daugybę lėšų priemonėms pagaminti, patalpoms įsirengti, bet jeigu nebus žmogiško noro padėti vaikui ir jo šeimai, visa kita tampa beverčiais dalykais“, – sako G. Šatė.

Jos teigimu, labai svarbu suprasti, jog norint, kad vaikas pasiektų akademinių rezultatų savo lygmeniu, jis turi gerai jaustis, turi būti patenkinami jo pagrindiniai poreikiai. „Visame pasaulyje labai daug kalbama apie individualų asmens gebėjimą savarankiškai veikti visuomenėje. Pas mus kol kas pernelyg akcentuojami akademiniai pasiekimai. Reikia pasverti, kas svarbiau – ar vaiką išmokyti daugybos lentelės, ar paprašyti pagalbos, kai reikės, pasirūpinti savimi“, – sako G. Šatė.

Jos teigimu, autistiškas vaikas mokykloje – nemenkas iššūkis. Dirbdama specialiųjų poreikių vaikus ugdančiame vaikų lopšelyje-darželyje „Čiauškutis“ ji pati ruošdavo skirtingas mokymo medžiagas kiekvienam vaikui: vienas negali spalvinti pieštuku, reiškia, spalvins pirštais, kitas bijo dažų, vadinasi, naudos flomasterius, trečio pirštukai silp­ni, norisi stiprinti jų tonusą, todėl piešinį darys iš plastilino ir t.t. „Taip, tam reikia skirti laiko, reikia daug pastangų, bet tik taip galime kalbėti apie mokyklą kiek­vienam“, – įsitikinusi G. Šatė. Jos teigimu, kartais paprasti dalykai gali išspręsti daug problemų – užtenka vaiką klasėje persodinti į pirmą eilę, jam sudaryti galimybes per pamoką pajudėti, leisti sėdėti ant gimnastikos kamuolio ir pan.

„Kiekvieną susitikimą pradedame nuo to, kad šie vaikai yra mūsų visuomenės dalis. Mes jų negalime pakeisti, galime juos suprasti ir padėti jiems veikti socialiai priimtinais būdais“, – sako Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja.

Emilija STONKUTĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt