Pirmą kartą prie Europoje jau daugiau nei 10-metį sklindančios iniciatyvos DUOday (duetų arba darbo šešėliavimo dienos) prisijungė ir Lietuva. VšĮ „SOPA“ paskatintos 25 šalies įmonės pakvietė neįgaliuosius susipažinti su jų darbu, leido patiems išbandyti vieną ar kitą profesiją.
Abipusė nauda
Verslo psichologijos magistrė Erika Šnaraitė pusę darbo dienos praleido internetinėje personalo atrankos kompanijoje CV-Online. Prisijungti prie DUOday iniciatyvos merginai pasiūlė VšĮ „SOPA“, kurioje ji dabar atlieka praktiką, darbuotojos. „Mykolo Romerio universitete baigiu verslo psichologijos studijas, o personalo atrankų kompanijose dirba nemažai psichologų, todėl man buvo įdomu sužinoti, ar regėjimo negalią turintys žmonės galėtų dirbti tokioje įmonėje, kokio pritaikymo jiems reikėtų, – pasakoja Erika. – Susipažinau, kaip vyksta personalo atranka, sužinojau, ką veikia atrankos specialistai. Daug kalbėjomės apie tai, kas yra geras ir blogas darbo skelbimas, kaip jį teisingai parašyti. Man leido stebėti kelis pokalbius su įmonės klientais. Susidariau įspūdį, kad tai intensyvus ir įdomus darbas. Man tai buvo labai naudinga patirtis.“
Pasak merginos, šis susitikimas galbūt bus naudingas ir personalo atrankos kompanijai. Erika pastebėjo, kad jų interneto svetainė nėra visiškai pritaikyta regėjimo negalią turintiems žmonėms. Sumaniusi pažiūrėti, ką į šią įmonę besikreipiantys darbdaviai jai galėtų pasiūlyti, nieko negalėjo sužinoti. Paaiškėjo, kad neregys negali į sistemą įvesti norimos darbo pozicijos ar miesto. Teksto įgarsinimo programa šios informacijos neperskaito, nes ji pateikta grafiškai. Erikos pastabą pažadėta perduoti programuotojams, kurie turėtų paieškoti galimybių interneto svetainę padaryti draugiškesnę neregiams.
Po įmonėje CV-Online praleisto pusdienio Erika sako įsitikinusi, kad galėtų čia dirbti. Ji visada norėjusi darbo, kuriame reikėtų bendrauti su žmonėmis, o atrankų specialistas tai daro kiekvieną dieną. Tiesa, regėjimo negalią turinti mergina pripažįsta, kad šiokios tokios reginčiųjų pagalbos vis dėlto prireiktų. Pasak jos, įmonės darbuotojai vertina visą į vieną ar kitą poziciją pretenduojančių klientų atsiųstą duomenų paketą, taip pat ir prie gyvenimo parašymo pridėtą nuotrauką. Nors, pasak Erikos, iš jos apie žmogaus kvalifikacinius gebėjimus nesprendžiama ir pasirenkant kandidatą žmogaus išvaizda tikrai nėra lemiamas dalykas, vis dėlto bendrą informaciją ji gali papildyti. „Čia reikėtų reginčių kolegų pagalbos, bet kitas funkcijas tikrai galėčiau atlikti“, – sako Erika.
Pasiteisino ir praktika, ir duetų diena
Studijas universitete E. Švaraitė derina su darbu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Čia mergina dirba redaktore – spausdina ir redaguoja vadovėlius Brailio raštu. Iki paauglystės (13 metų) Erika dar silpnai matė. Kurį laiką merginos regėjimą palaikė nuolat
Vokietijoje atliekamos operacijos, kol buvo nuspręsta, kad nebepadės ir jos. Iki 9 klasės ji gyveno ir mokėsi Naujojoje Akmenėje, o regėjimui užgesus su mama persikėlė į Šiaulius. Po po poros metų viena atvažiavo į Vilnių ir 11, 12 klases baigė aklųjų mokykloje, įstojo į universitetą.
Su „SOPA“ Erika susipažino prieš trejus metus. „Atsitiktinai internete radau skelbimą, kad jie organizuoja mokymus apie įsidarbinimo galimybes: kaip parengti gyvenimo aprašymą, parašyti motyvacinį laišką, pasiruošti pokalbiui su darbdaviu. Su draugais užsiregistravome, dalyvavome užsiėmimuose“, – pasakojo Erika. Po šių mokymų mergina sėkmingai įsidarbino telemarketingo įmonėje „Ikonus“. Pardavimai telefonu jai patiko. „Skambini klientams ir siūlai paslaugas arba prekes. Sekėsi gana neblogai ir jeigu tos įmonės nebūtų perpirkusi kita, gal ir šiandien ten dirbčiau“, – šypsosi mergina.
Dar kartą „SOPĄ“ Erika prisiminė prireikus pasirinkti, kur galėtų atlikti praktiką. „Man patiko šis kolektyvas, jo požiūris į neįgaliuosius. Norėjau labiau pasigilinti į jų darbą“, – pasakoja mergina. Jau 13 metų neįgaliųjų įdarbinimu besirūpinanti „SOPA“ – ir puiki galimybė gilesnei rašomo magisto darbo apie regėjimo sutrikimų turinčių žmonių patirtis pereinant iš mokyklos į darbo rinką analizei.
Praktika „SOPOJE“, dalyvavimas DUOday iniciatyvoje Erikai davė labai daug naudos. Apie tolesnes sveikatos psichologijos studijas galvojanti mergina tikisi, kad DUOday projektas tęsis ir galbūt kitąmet galės rasti įmonę, kurioje pasitikrintų savo svajones.
Tikslas – vieniems kitus geriau pažinti
VšĮ „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė džiaugiasi, kad DUOday iniciatyva pasiekė ir Lietuvą, kad prie jos noriai prisijungė net 25 įvairios įmonės. Su didžiąja jų dauguma „SOPA“ bendradarbiavo ir iki šio projekto, vis dėlto atsirado nemažai ir tokių, kurios pirmą kartą atvėrė duris negalią turintiems žmonėms, artimiau su jais susipažino, pamatė jų gebėjimus, tad gal drąsiau priims ir kaip darbuotojus. „Lietuvoje neįgaliųjų nedarbas siekia net 70 proc., o 35 proc. žmonių su negalia gyvena žemiau skurdo ribos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 74 proc. žmonių su negalia judėjimui nėra būtinas vežimėlis ir jų negalia nėra kaip nors kitaip matoma, – sako J. Kuprytė. – Tai, kas nėra pažįstama, dažnai ir gąsdina, nes nesusidūrę su negalią turinčiais darbuotojais darbdaviai nežino, ko iš jų tikėtis. Todėl šia iniciatyva siekiame laužyti stereotipus, padedame žmonėms susitikti darbo aplinkoje ir geriau pažinti vieniems kitus.“
„SOPOS“ direktorė džiaugiasi, kad prie šios iniciatyvos prisijungę 32 negalią turintys žmonės galėjo save išbandyti pačiose įvairiausiose įmonėse, „pasimatuoti“ tokias profesijas, apie kurias tik nedrąsiai svajojo. DUOday dalyviai išmėgino medžio apdirbėjo ir geležinkelio pervažininko darbą, susipažino su banko ir advokatų kontoros darbuotojo pareigomis, domėjosi, kaip priimami sprendimai ministerijose ir pan. Įmonių pasiūlytas profesijų spektras buvo tikrai labai platus ir įvairus. J. Kuprytė prasitaria, kad vienas kitas šio projekto dalyvis galbūt net sulauks kvietimo dalyvauti aplankytos įmonės darbuotojų atrankose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis (dešinėje) trumpam tapo „Pirmo blyno“ komandos nariu.
Duetų diena pavirto savaite
Prie DUOday iniciatyvos prisijungęs restoranas „Pirmas blynas“ ją gerokai išplėtė. Kadangi „Pirmame blyne“ neįgalieji ir taip dirba, jo įkūrėjas Timas van Wijkas sugalvojo kartu su neįgaliaisiais pakviesti padirbėti žinomus žmones ir leisti jiems įsitikinti, kad sukūrus palankias sąlygas neįgalieji gali visavertiškai dirbti kartu su visais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, dirbęs poroje su „Pirmo blyno“ darbuotoja Justina, sakė, kad jeigu žmonės labiau atkreiptų dėmesį į tokio pobūdžio darbines veiklas ir jų būtų daugiau, žmonės su negalia oriau jaustųsi visuomenėje. Palaikyti ir padrąsinti į „Pirmą blyną“ atėjęs sostinės meras Remigijus Šimašius restorano klientus aptarnavo kartu su Povile, menininkė Nomeda Marčėnaitė – su Karoliu, žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė – su Dominyku. Naujieji restorano darbuotojai neslėpė džiugios nuotaikos, o čia įgytą patirtį vadino įdomia ir reikalinga. Duetų diena „Pirmajame blyne“ pavirto į duetų savaitę ir ne tik jo dalyviams, bet ir restorano lankytojams pademonstravo, kad kartu dirbami, gyvendami pasaulį galime padaryti įvairesnį, įdomesnį ir spalvingesnį.
Aldona DELTUVAITĖ
