13
T, Lap
10 Nauji straipsniai

Ministerijos sutarė bendradarbiauti sprendžiant negalios vaikų problemas

Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos pasirašė dokumentą, kuriuo įsipareigojo teikti realią pagalbą raidos sutrikimų turintiems vaikams.

Tolerancijos link
Nustatymai

Praėjusią savaitę žengtas labai svarbus žingsnis – 3 ministerijos sutarė dėl bendro veiksmų plano. Šį kartą jame numatyta pagalba autizmo spektro ar kitą raidos sutrikimą turintiems vaikams. Tikėkimės, kad šitaip petys petin netrukus bus dirbama ir kitose negalios srityse. 

Planuojama gerinti diagnostiką

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Kristina Košel-Patil pasidžiaugė, kad pagaliau pasirašytas dokumentas, kuriuo numatomi konkretūs darbai ateinantiems 2 metams. Jį rengiant buvo labai glaudžiai bendradarbiaujama tiek su „Lietaus vaikais“, tiek su kitomis NVO. Pasak K. Košel-Patil, jei ministerijoms pavyks laikytis įsipareigojimų, veiksmų plane numatytos priemonės svariai prisidės prie teigiamų pokyčių.

„Lietaus vaikų“ atstovės teigimu, viena didžiausių problemų šiuo metu ta, kad šalyje nėra ne vieno adaptuoto autizmo diagnostikos įrankio, tik lokaliai ligoninėse naudojami vertimai. Veiksmų plane numatyta spręsti šią problemą – ES struktūrinių fondų lėšomis žadama adaptuoti auksiniu autizmo diagnostikos standartu vadinamą testą ADOS-2 ir kitus vertinimo įrankius. Šie testai bus prieinami ir šeimos gydytojams. Be to, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikino, kad šeimos gydytojai, atliksiantys vaiko psichomotorinės raidos įvertinimą, bus skatinami priedais.

Kita problema, į kurią atkreipia dėmesį K. Košel-Patil – raidos sutrikimų turintis vaikas iki 7 metų turi teisę į 40 arba 60 valandų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų per metus. To tikrai negana. Kompleksinės paslaugos turi būti užtikrinamos nuolat. Be to, jos turi būti prieinamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir visoje Lietuvoje.

SAM imasi spręsti ir šią prob­lemą – įsipareigota įvertinti ankstyvosios reabilitacijos paslaugų kokybę, peržiūrėti vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą, kurti įstaigų, kuriose būtų teikiamos šios paslaugos tinklą Lietuvoje ir pan.

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Kristina Košel-Patil.

Plane – mokymai specialistams ir šeimoms

K. Košel-Patil pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti kokybišką kompleksinę pagalbą ten, kur vaikas yra ugdomas. Deja, kompleksinės pagalbos sistemos nėra. Be to, daugumai specialistų trūksta kompetencijos autizmo srityje – jie nėra pasirengę priimti vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą. Ypač tai aktualu mokyklose, ligoninėse, darželiuose, aukštosiose mokyk­lose, globos institucijose. „Ypač sunki situacija yra ugdymo įstaigose, kur įtrauktis vykdoma tik popieriuje“, – sako „Lietaus vaikų“ atstovė.

Veiksmų plane numatoma rengti gydytojų, slaugytojų, psichologų, visuomenės sveikatos specialistų, pedagogų, kitų specialistų mokymus, kelti jų kvalifikaciją. Švietimo ir mokslo viceministrės Kornelijos Tiesnesytės teigimu, rudenį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centre pradės veikti konsultavimo ir metodinės pagalbos skyrius įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems vaikams. Taip pat bus parengtos rekomendacijos dėl ugdymo aplinkų pritaikymo, siekiama, kad vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, būtų skiriamas mokytojo padėjėjas ir pan.

K. Košel-Patil atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – valstybė mato tik vaiką, bet ne visą šeimą, šeimos paliktos kartais labai sunkius iššūkius spręsti vienos. Jos teigimu, trūksta mokymų, psichologinės pagalbos šeimos nariams. Veiksmų plane numatyta parengti tėvų mokymo programą ir organizuoti mokymus ne mažiau kaip 50-čiai tėvų. „Per metus nustatoma apie 300 naujų autizmo atvejų. Kaip bus atrenkamos tos laimingųjų šeimos, kurios bus apmokytos? Ką daryti kitoms šeimoms?“ – retoriškai klausia „Lietaus vaikų“ atstovė.


Ar sunku suskaičiuoti, kiek turime autizmo atvejų?

Dar viena problema – nėra autizmo statistikos. Dabar dek­laruojama, kad Lietuvoje yra 1700 autizmo atvejų. A. Veryga sutinka su nevyriausybinių organizacijų priekaištu, kad šie skaičiai tikrai nėra realūs. „Vilniuje priskaičiuojama tik 100 autistiškų vaikų. Tai tikrai nėra tiesa. Mes juos visus pažįstame. O kur tie, kurie nedalyvauja organizacijos veikloje?“ – svarsto „Lietaus vaikų“ atstovė. – Pasaulinė statistika skelbia, kad autizmo sutrikimą turi 1 iš 68 vaikų. Labai sunku planuoti tikrąjį prob­lemos mastą ir planuoti pagalbą nežinant tikrųjų skaičių.“

Pasak K. Košel-Patil, kitas dalykas, kurio nereikėtų užmiršti – suaugę autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės. Oficialiai Lietuvoje yra vos 17 suaugusių autistų. Tai taip pat labai toli nuo realybės. Suaugusiesiems autizmo diagnozė buvo pradėta nustatinėti tik nuo 2015 metų. Iki tol kai asmeniui sukakdavo 18 metų, jis turėjo pasirinkti, ar jam bus nustatyta šizofrenija, ar „pasveiks“.

„Po 10-15 metų suaugusių autistų bus tūkstančiai ir jiems reikės plataus spektro pagalbos priemonių – nuo grupinio gyvenimo namų iki pagalbos universitetuose ir integracijos į darbo rinką. Ar mes pradėjome tam ruoštis?“, – klausia K. Košel-Patil.


Turime pradėti nuo požiūrio

Socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis pabrėžė, kad visuomenėje labai trūksta supratimo apie autizmo spektro sutrikimą, todėl pirmiausia reikia keisti požiūrį. „Turėsime visi labai pasistengti, kad ir visuomenė suprastų – ne smerktų, bet padėtų tėvams prisitaikyti ir gyventi.

Jo teigimu, kad labai trūksta žinių, parodė atvejis Kretingoje, kai vaikai iš šeimos buvo paimti netiksliai įvertinus negalios aspektą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras patikino, kad numatytos konkrečios pagalbos priemonės šioms šeimoms ir socialinėje srityje: bus plėtojami vaikų dienos centrai, kur bus teikiama specializuota pagalba, taip pat ministerija įsipareigojo plėtoti ir laikino atokvėpio paslaugas. Taip pat šeimos bus aprūpintos specia­liom techninės pagalbos priemonėmis – specialia kalbą lavinančia programa ir pan. Bus pritaikomi ir būstai – įrengiami sienų paminkštinimai, perkama multisensorinė įranga ir pan.

Vaikų ligoninės Santariškių filialo Vaiko raidos centro vadovė Jovita Petrulytė atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais vaikų su autizmo spektro sutrikimais skaičius labai išaugo – vien Santariškėse stacionare jų padaugėjo nuo 90 iki 300. Tai didelis iššūkis tiek specialistams, tiek šeimoms. J.Petrulytės teigimu, centras pastaruoju metu specializuojasi teikti pagalbą būtent autizmo spektro sutrikimų turintiesims. Vis dėlto tai tik viena grandis, labai svarbu užtikrinti ir ambulatorinę pagalbą. Vilniaus apskrityje ją teikia 5 įstaigos Vilniuje ir 1 regione, o dar 7 rajonai neturi ankstyvosios rea­bilitacijos tarnybų.

A.Veryga sutinka, kad esamų paslaugų nepakanka. Tiesa, daugėja įstaigų, kurios yra sudariusios sutartis su VLK tokioms paslaugoms teikti. Daugėja ir joms atitenkančių lėšų – 2017 m. skirta 5,8 mln. eurų, 2018 m. – 8,5 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, kompleksinės paslaugos, kurios dabar teikiamos Vilniuje ir Kaune, turėtų būti prieinamos penkiuose 5 didžiausiuose Lietuvos miestuose. Jis informavo, kad jau šiemet bus pradėtos Vaiko raidos centro statybos.


Problemas reikia spręsti drauge

A. Veryga pasidžiaugė, kad problemas imasi spręsti kelios ministerijos kartu – vaikams, kurie turi autizmo spektro sutrikimų, reikia ne tik medicininės pagalbos – jie su sunkumais susiduria ir ugdymo proceso metu, ir socialinėje aplinkoje. „Manau, tai yra geras pavyzdys, kurių ateityje bus dar ne vienas, nes tikrai turime problemų, kurios peržengia vienos ministerijos ar vienos srities ribas“, – sako Sveikatos apsaugos ministras. Jo teigimu, sutelkto, sisteminio požiūrio iki šiol nebuvo.

„Kompleksinis problemos sprendimas – didžiulis pasiekimas, tiek šiai negalios grupei, tiek visai neįgaliųjų bendruomenei, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. – Jau atėjo laikas, kai mes pradėjome diferencijuoti, įžvelgti ne bendrai neįgaliuosius, kurių yra per 200 tūkst., bet pradedame kalbėti apie atskiras negalias ir specia­lizuoti, individualizuoti sprendimus. O sprendimai tik­rai turi būti individualizuoti, nes skirtingos negalios sukelia skirtingas kliūtis dalyvauti visuomenėje. Tam, kad panaikintume, tas kliūtis, reikia individualių sprendimų.“

„Jokioje srityje nėra toks svarbus institucinis bendradarbiavimas, kaip kalbant apie raidos sutrikimus ir autizmą apskirtai. Tikiuosi, kad ministerijos surems pečius ir padarys proveržį šioje srityje“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ direktorė Audronė Prasauskienė.

Pasak K. Košel-Patil, šis veiksmų planas – tik pirmas žingsnis. „Tikimės, kad bus užtik­rintas finansavimas įgyvendinti šiems pažadams. Kartais ministerijos planai atsitrenkia į savivaldybių abejingumo sieną“, – sakė „Lietaus vaikų“ atstovė. Ji patikino, kad negalią turinčius vaikus auginančios šeimos nenurims, kol nebus suteikta reikiama pagalba. Ji pateikė ir pavyzdį – viena šeima padavė į teismą savivaldybę dėl to, kad neteikė paslaugų, atitinkančių vaiko poreikius. K. Košel-Patil pakvietė žengti ir dar vieną žingsnį – pasirašyti autizmo strategiją artimiausiems 10-čiai metų.

Aurelija BABINSKIENĖ 
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt