17
S, Lap
9 Nauji straipsniai

Kuo Europos Parlamentas gali būti naudingas neįgaliesiems?

EP narė, viena iš negalios intergrupės vadovių Olga Sehnalova.

Tolerancijos link
Nustatymai

Šį pavasarį balsuosime Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Ką EP gali duoti neįgaliesiems, kalbamės su viena iš EP negalios intergrupės vadovių Olga Sehnalova. Ši Čekijoje išrinkta europarlamentarė labai aktyviai pasisakė už tai, kad būtų kuo greičiau priimtas Europos prieinamumo aktas ir siekė, kad jo reglamentavimas apimtų kuo daugiau sričių. Deja, kovo mėnesį priimtame dokumente liko tik dalis sričių, dėl kurių buvo derėtasi. 

EP veikia negalios intergrupė, esate viena iš jos vadovų. Koks tai yra darinys, kuo jis dali būti naudingas negalią turintiems žmonėms visoje ES?

EP yra įvairiausiems interesams atstovaujančių integrupių: gyvūnų reikalų, mažų ir didelių įmonių, šeimos apsaugos, Tibeto, kovos su rasizmu, sveikatos apsaugos, vyndarystės ir pan. Jų tikslas – užtikrinti, kad būtų atstovaujami ginamos grupės interesai atsižvelgiant į skirtingų politinių partijų ir komitetų pozicijas. Pavyzdžiui, apie neįgaliųjų teises dažniausiai kalbama Darbo ir socialinių reikalų komitete ir tai suprantama, kai yra aptariami socialiniai klausimai. Tačiau negalios tema yra daug platesnė. Todėl labai svarbu, kad neįgaliesiems svarbūs klausimai nebūtų tik vieno komiteto žinioje, o apimtų skirtingas gyvenimo sritis. Taigi intergrupės nariai įsitraukia į pačių įvairiausių temų svarstymą, stebi, kad būtų atsižvelgta ir į neįgaliųjų interesus. Pavyzdžiui, keleivių teisių tema turėtų priklausyti transporto komitetui, bet ji aktuali daugeliui visuomenės grupių. Įtraukę šį klausimą į negalios intergrupės darbotvarkę, mes galime organizuoti klausymus, pakviesti neįgaliųjų judėjimo, geležinkelininkų atstovus ir kitus. Tema aptariama iš skirtingų interesų pozicijų. Dalyvaujame svarstant ir tokius klausimus, kaip aplinkosauga, moterų teisės ir pan.

Negalios intergrupę remia Europos neįgaliųjų forumas, kuris vienija įvairių šalių negalios organizacijas. Tai puikus part­neris, patariantis, kokios temos svarbiausios, teikiantis ekspertų nuomonę įvairiais klausimais.

Negalios intergrupė yra seniausia Europos Parlamente, įkurta 1972 metais. Kad toks darinys būtų įregistruotas, jis turi turėti palaikymą. Negalios intergrupė turėjo paramą nuo pat įsikūrimo. Tai labai svarbu, kadangi tik tokiu atveju intergrupė turi įvairių teisių: pavyzdžiui, gauti vertimo paslaugas, patalpas susirinkimams ir pan. Darbas intergrupėje nėra labai formalus, dirbame atsižvelgdami į aktualijas.

Gal galėtumėte įvardinti svarbiausius negalios intergrupės darbus?

Intergrupė dirba pagal Europos Komisijos negalios 2010–2020 metų strategiją, kuri yra parengta pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Vienas iš strateginių klausimų – Europos prieinamumo aktas. Siekiama, kad daugiau žmonių galėtų naudotis paslaugomis ir prekėmis skait­meninėje erdvėje – telekomunikacijų, mokėjimo paslaugų ar kompiuterių srityse. Tačiau visavertis dalyvavimas visuomenėje visų pirma reiškia mobilumą. Galimybė judėti be apribojimų, keliauti viešuoju transportu, eiti į banką ar parduotuvę. Ir čia, mano nuomone, Europos prieinamumo aktas numatė daug mažiau nei iš jo buvo tikimasi.

Svarstant keleivių teises diskutavome, prieš kiek laiko negalią turintys žmonės turi pranešti, jei nori keliauti traukiniu. 48 valandos, kaip yra reikalaujama dabar, pernelyg daug. XXI amžiuje tai neatitinka realybės.

Kitas klausimas – elektroninė komunikacija. Labai svarbu, kad negalią turintys žmonės turėtų galimybę išsikviesti pagalbą. Su neįgaliųjų interesais susijęs ir audiovizualinės medijos prieinamumo reglamentavimas – siekiama, kad jiems būtų prieinama kuo daugiau televizijos programų.

Dar vienas klausimas – balsavimas. Kai rinkimų komisijos nariai ateina į namus, neturi būti laikoma, kad rinkimai prieinami visiems. Turime kalbėti ne tik apie pritaikytas kabinas, taip pat ir apie galimybę balsuoti psichosocialinę negalią turintiems žmonėms. Sprendžiame ir labai daug smulkių klausimų. Gruodį EP sukviečiame negalią turinčius žmones iš įvairių šalių, išklausome juos.


Kodėl EP taip išsitęsia sprendimų priėmimas? Štai, pavyzdžiui, dėl Prieinamumo akto diskusijos ir svarstymai vyko bene 4 metus?

Iš tiesų kai kurie dalykai svarstomi labai ilgai. Teisės aktai pirmiausia turi būti pristatyti EP ir Europos Taryboje. Su jais turi sutikti šalys narės. Dažniausiai nesutariama dėl patiriamų išlaidų.

Diskusijos ne visada yra lengvos, nes šalyse narėse labai skiriasi teisinė ir materialinė bazė, todėl rasti susitarimą ir kompromisą nėra paprasta. Taip pat ir dėl Prieinamumo akto – buvo labai sunku susitarti, kokias prekes ir paslaugas jis turėtų apimti.


Dalis žmonių nėra patenkinti ES politika. Vienas iš argumentų yra tas, kad ES primeta sprendimus Europos šalims. Ką jūs atsakytumėte į tokius priekaištus? 

Europos Sąjunga laikosi lygiavertiškumo principo ir siekia, kad visoje Europoje būtų vienodai visiems prieinamos prekės ir paslaugos, taip pat ir neįgaliesiems. Yra atvira rinka, laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, džiaugiamės galėdami laisvai keliauti, taigi turime turėti ir vienodas taisykles. Prieinamumas turėtų būti vienas iš prioritetinių principų. Technologijos yra labai pažangios. Dabar galima nusipirkti įvairių specialių priemonių, tačiau daug patogiau, kai galime naudotis įprastomis, kuriose jau yra įdiegtos visiems prieinamos technologijos. Ir neturėtume užstrigti įsivaizdavime, kad prieinamumas svarbus tik neįgaliesiems. Kai klausia, kam mes visa tai darome, atsakymas yra aiškus – sau: seniems žmonėms, vaikams, nėščioms moterims ir daugeliui kitų. Reikia pradėti galvoti apie prieinamumą ne kaip apie tai, ką reikia papildomai daryti, bet šių principų turėtų būtų laikomasi jau gaminant ar projektuojant daiktus ar pastatus, planuojant paslaugas. Laikantis tokios filosofijos nereikės už prekes ar paslaugas permokėti.

Turime galvoti apie aplinką kompleksiškai. Pavyzdžiui, jei bus prieinami bilietų aparatai, bet mes negalėsime patekti į pastatą, kur jie stovi, kokia prasmė juos pritaikyti.


Kodėl pasirinkote atstovauti būtent negalios žmonių interesams? Gal paskatino kokia nors asmeninė patirtis?

Esu pagal profesiją medikė. Dirbau intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje. Buvau Kromeržyžo miesto Čekijoje mero pavaduotoja, tarybos narė. Rengėme miesto prieinamumo projektą, į kurį aš buvau labai įsitraukusi. Tuomet teko atlaikyti didelį spaudimą – buvo daug skeptikų, kurie nepalaikė pritaikymo programos, bet vėliau teko išgirsti: štai aš turėjau problemų dėl savo kelių ir buvau laimingas, kad aplinkoje nebuvo laiptų. Supratau, kad visi tie pokyčiai, kurių taip sunkiai siekėme, buvo svarbūs daugeliui ir pamačiau, kad tikrai galime padaryti taip, kad visi žmonės pasijustų geriau.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt