Idėjų paieškos – kūrybingumo variklis

Tautodailininkas Virgaudas Lynikas prie savo kūrinių.

Tautos paveldo aruodas
Nustatymai

Tautodailininkas Virgaudas Lynikas savo kelią į kūrybos pasaulį pradėjo kaip juvelyras. Ilgainiui dirbinius iš lietuviško aukso – gintaro ėmė keisti kitos tautodailės rūšys – Virgaudas mielai dirba su medžiu, jo rankoms paklūsta ir oda, ir molis. Pastaraisiais metais tautodailininkas vis daugiau laiko skiria koliažų, asambliažų kūrimui. Tokia plati kūrybos amplitudė V. Lynikui leidžia nuolat atsinaujinti, tobulėti, menu paversti netgi niekam nereikalingus daiktus.

Medinis kryželis iš sakralinės kolekcijos.  

Paroda „Lietuviški kryžiai“ – tautodailininko pasididžiavimas

Šią vasarą Molėtų šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos namuose surengta V. Lyniko paroda „Lietuviški kryžiai“ – ne vienų metų darbas. Artėjančiam Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio jubiliejui skirtoje ekspozicijoje – kelios dešimtys sakralinei tematikai skirtų tautodailininko darbų. Virgaudas sako tarsi sukūręs savąjį Kryžių kalną.

Tautodailininkas pasakoja kryžių kūrimo ėmęsis gana atsitiktinai. Druskininkuose nusipirko paveikslą, kurį puošė iš auksinių šiaudelių sudėliotas kryžius. Virgaudas prisimena, kad apžiūrėjusi šį paveikslą močiutė paklausė, kodėl gi jis negalėtų padaryti ko nors panašaus. Pabandė. Tačiau iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas kūrinys pasirodė esąs ne toks jau paprastas. Nepadėjo net gintaro gabalėlių inkrustacijos. Galų gale kartu su menininku Valentinu Antanavičium nusprendė – kito panašaus šedevro iš vytelių nesukursi, neatkartosi. Gal čia ir slypi meno paslaptis?

Šis nepavykęs bandymas paskatino Virgaudą ieškoti savo stiliaus, savito raiškos būdo. Kryžiais pamažu virto pajūryje rasta bangų mūšos nugludinta šaka, kruopščiai nušlifuota įdomesnė medžio pliauska. V. Lynikas neslepia – šiame kūrybos procese jam labai padeda Valakupių reabilitacijos centre profes