Irina Romančuk yra ukrainietė.
Ji anksčiau gyveno Mariupolio mieste.
Vasario mėnesį Ukrainoje kilo karas.
Irina galvojo, kad karas jos namų nepasieks.
Bet netoli jos namų vyko mūšiai.
Bombos sproginėjo jos gatvėje ir kieme.
Irina sako, kad buvo labai baisu.
Ji norėjo mirti.
Irina ir jos brolis turi negalią.
Jie abu juda neįgaliojo vežimėliu.
Jiems buvo dar sunkiau negu kitiems.
Kai prasidėjo bombardavimas,
Irinos šeima slėpėsi rūsyje.
Vieną kartą sprogmuo pataikė į jų namą.
Irina sako, kad iš baimės nenorėjo valgyti ir gerti.
Bet valgyti reikia.
Jie valgė konservus.
Taip pat kieme kūrė laužą ir kepė paplotėlius
iš vandens ir miltų.
Rinko ir gėrė lietaus vandenį.
Bet eiti į lauką buvo labai pavojinga.
Irina ilgai negalėjo paskambinti, kad juos išgelbėtų.
Pagaliau pavyko paskambinti ir jie išvažiavo.
Iš pradžių gyveno pas gimines, paskui nusipirko namą.
Bet namas neįrengtas.
Visko trūksta.
Irinos šeimai įsikurti padeda lietuviai.
