Siūlome paskaityti Šventojoje vykusiam literatų seminarui „Amžinieji lietuvybės ąžuolai“ atsiųstus arba jau ten sukurtus įdomiausius, kvepiančius jūra ir vėju, tekstus.
Eglė Baranauskaitė.
***
Nemuno glėbyje
užslėpta Čiurlionio ugnelė
dailininko teptukas
prisiglaudė gamtos žvilgsniu
kregždė sučiulbo paveikslų kalba
širdį suspaudė vaikystės prisiminimai
vienas žingsnis ramybės link
gamtos upe
brendu prasmės
Juodkrantė
Marios skęsta
Rūke
Ančių krykavimas
Plėšiasi į erdvę
Šviesa liejasi
Akvarele į gatvę
Pasiklysta mintys...
Rauda
Svaiginantis vynas
prisotino sofą
šeimininko gyvenimu
tingiai tįso gatvėje
tik varnos
nutūpusios
pliauškia niekus
***
Vasara pamojavo
Autobusų valytuvais
Sužvarbo liūdesys
Eglė BARANAUSKAITĖ
Palanga
________________________________________
Antanina Grigonienė.
Bėgu su vėju
Įklimpau į baltą smėlį,
Nes ėjau lenkčių su vėju.
Ach, tas vėjas, niekadėjas,
Ko taip skrieja atsidėjęs.
Stoviu smėlyje lyg smaigas.
Kvapą gaudau lyg apsvaigus.
Vėjas juokiasi, kvatoja
Ir tolyn smagus risnoja.
Vėjau, vėjau, niekadėjau,
Man labai sparnų reikėjo!
Štai sustosiu, pastovėsiu,
Bet tavęs jau nesivysiu.
Darbai
Skruzdėlių take gausybė,
Neša, velka, kiek netingi,
O tingėti nieks negali,
Spėriai darbas darbą veja.
Jei šiltai gyventi nori,
Namo sienas reiks pastorint.
Gatves akmenimis grįsti,
Kad kojelės nepaslystų.
Bėga kiekviena vikriai,
Skuba į šalis skėriai.
Bėga, skuba tekinai,
Nes žiema nelauks tikrai.
Voro tinklai
Voras tinklus pakabino.
Ką jis gaudo – nieks nežino.
Džiūsta saulėj jo tinklai,
Snaudžia voras čia ramiai.
Ko gi musė skraido čia?
Nenumigo gal nakčia?
Skraido, vietos vis neranda,
Kur nutūpti – nesupranta.
Neskraidyk, musele, – štai
Voro tinklo nematai.
Nemanyk, kad tu gudriausia –
Seno voro nepagausi.
Antanina GRIGONIENĖ
Marijampolė
