Pokyčiai reabilitacijos srityje ir teikia vilties, ir neramina

Pokyčių link
Nustatymai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vykdydama sveikatos įstaigų reformą, numato nemažai pokyčių ir reabilitacijos srityje. SAM atstovai teigia, kad pokyčiai pagerins reabilitacijos paslaugų prieinamumą, o jomis besinaudojantys nuogąstauja, kad pablogės galimybės gauti sanatorinį gydymą. 

Po sunkių traumų – „žaliasis koridorius“

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės teigimu, kalbėti apie reabilitaciją paskatino neįgaliųjų organizacijų pastebėjimai. „Kreipiantis dėl reabilitacijos, sanatorinio gydymo kyla daug sunkumų, be to, 2022 m. įsigaliojo pasikeitimai, kurie įneša neaiškumo, daug klausimų kelia sveikatos įstaigų reforma“, – viename iš Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžių kalbėjo M. Ošmianskienė.

SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyr. specialistės Elitos Radkevič teigimu, nuo 2023 m. įsigalios nemažai pokyčių siekiant, kad pacien­tai, kurie serga sunkiomis ligomis, gautų paslaugas iš karto, kai jiems to reikia. Po gydymo stacionare pacientams po galvos smegenų insulto, miokardo infarkto, endoprotezavimo, traumų, sergantiems onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis bus taikomas „žaliojo koridoriaus“ principas. Tokiais atvejais paslaugos bus teikiamos prioriteto tvarka, be to, ligonių kasos jas apmokės ir viršijus numatytą sumą.

Nuo 2023 m. bus steigiami medicininės reabilitacijos klasteriai, kuriuose bus užtikrinama, kad asmuo po sunkios ligos gautų visas reikalingas paslaugas vienoje vietoje nepertraukiamai, 7 dienas per savaitę. Tai reiškia, kad nebeliks specializuotų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų. Jos turės integruotis į daugiaprofilines ligonines. Tokie pokyčiai numatomi Palangos reabilitacijos ligoninėje, vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“, Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“, Valstybės tarnautojų mokymo centre „Dainava“, Birštono sanatorijoje „Tulpė“ ir VšĮ „Abromiškių reabilitacijos ligoninė“.


Daugiau ambulatorinių paslaugų

Prioritetas bus teikiamas ambulatorinėms paslaugoms. Jų plėtra yra susijusi su savivaldybėse naujai steigiamais sveikatos priežiūros centrais, siekiant, kad asmuo paslaugas gautų kuo arčiau namų. Šiuose centruose bus teikiamos pradinio etapo ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos.

Pasak E. Radkevič, kai kurie pokyčiai galioja jau šiemet. Nuo 2021 m. FRM gydytojas vienos konsultacijos metu gali skirti iki 20 skirtingų paslaugų: kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, masažo ir kt. SAM specialistė atkreipia dėmesį, kad jos skiriamos nenurodant konkrečių TLK kodų (t. y. diagnozės), bet atsižvelgiant į tai, kiek yra sutrikusios asmens funkcijos.


Turės užtikrinti asistentą

2021 m. pakeitus Sveikatos draudimo įstatymą numatyta, kad palaikomosios medicininės reabilitacijos paslaugas gali gauti ne tik nuo 0 iki 25 proc. darbingumą turintieji (kaip yra dabar), bet ir tie, kuriems nustatytas ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Šios paslaugos teikiamos stacionariai, apmokamos ir maitinimo, ir pragyvenimo išlaidos. Planuojama, kad ateityje palaikomoji reabilitacija būtų skiriama ir pensinio amžiaus asmenims, kuriems nustatytas ne tik didelių (kaip yra dabar), bet ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

2021 m. metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įtvirtintas reikalavimas didelių specialiųjų poreikių turintiems pacientams medicininės reabilitacijos įstaigose užtikrinti asistento pagalbą. Šis reikalavimas galioja tada, kai asmuo atvyksta pakartotinės ir palaikomosios reabilitacijos. Asistento funkcija – padėti vykdyti veiklas, kurių pats pacientas negali atlikti: palydėti iki kabineto, kur teikiamos paslaugos, padėti nusirengti, persėsti iš vežimėlio ir pan.

Lietuvos paraplegikų asociacijos pirmininkas Juozas Bernatavičius atkreipia dėmesį, kad ne visos įstaigos tą užtikrina. „Paslauga yra labai imli žmogiškiesiems resursams, bet pinigų tam neskirta“, – stebisi jis.


Kvotos persikėlė į sanatorijas

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Rimantė Venslovienė pristatė apmokėjimo už paslaugas tvarką. Jos teigimu, 2022 m. buvo atsisakyta medicininės reabilitacijos paslaugų skyrimo pagal siuntimams planuojamas lėšas (kvotas). Sutartinė suma reabilitacijos paslaugoms numatoma tik jas teikiančioms, o ne siunčiančioms įstaigoms.

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas, „Eglės sanatorijos“ vadovas Artūras Salda įsitikinęs – kvotos niekur nedingo, jos tik persikėlė į reabilitacijos įstaigas. „Medicinos įstaigos siunčia neribotą kiekį pacientų, bet reabilitacijos įstaigos negali tiek priimti, dėl to susidaro eilės“, – teigia A. Salda. Tiesa, yra įstaigų, kurios nesurenka pacientų, o yra tokių, kuriose eilės dviem mėnesiams ir daugiau, nes išnaudotos lėšos. „Galbūt turėtų būti bendra kvota visoms įstaigoms?“ – retoriškai klausia A. Salda.


Reabilitacijos reikia laukti labai ilgai

Ginta Žemaitaitytė juda neįgaliojo vežimėliu. Vienoje poliklinikoje jai paskyrė pirminio etapo reabilitaciją. Fizioterapijos paslaugos buvo teikiamos vienu metu, o masažas – po 2 savaičių. Pasak jos, žmonėms su judėjimo negalia kasdien atvykti į reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą labai sudėtinga. Jiems tinkamiausia palaikomoji reabilitacija.

Su kita problema G. Žemaitaitytė susidūrė, kai kreipėsi dėl siuntimo į sanatoriją. Kovo mėnesį suplanavo, kad į reabilitaciją galėtų vykti gegužę, tačiau sanatorijos sulauks tik spalį: 3 savaites teko laukti pas šeimos gydytoją, kuris nusiuntė pas neurologą. Pas reabilitologą užsiregistravo birželio gale, o sanatorijoje laiką gavo spalio mėnesį.

E. Radkevič teigimu, nuo 2023 m. siuntimą reabilitacijai išrašys fizinės medicinos ir rea­bilitacijos gydytojas, atsižvelgdamas į asmens sveikatos sutrikimo laipsnį, nebereikės kreiptis į šeimos gydytoją. Jau nuo tos dienos pacientas ir galės gauti reabilitacijos paslaugas.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai atstovaujantis Vilmantas Balčikonis pastebėjo, kad labai trūksta reabilitacijos paslaugų regėjimo negalią turintiesiems.

Dalia Kuliešienė vardijo šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, kylančias problemas: sunku gauti reabilitaciją intelekto sutrikimą turintiesiems, o tėvai, kurių vaikams nustatyta lengva ir vidutinė negalia, arba kai teikiama ambulatorinė reabilitacija, negali gauti nedarbingumo pažymėjimo.

R. Venslovienė žada, kad paslaugų tikrai nemažės – kiek­vienais metais lėšos, skiriamos reabilitacijos paslaugoms, auga. Šiemet tam skirta 16 proc. daugiau lėšų nei pernai.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje