Švietimo sistema nuo 2024-ųjų keisis iš esmės: visiems specia­liųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams turės būti sudaryta galimybė lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartu su neįgaliųjų organizacijomis, socialiniais partneriais parengė Įtraukiojo ugdymo planą, kurio tikslas – visose mokyklose sukurti geriausias sąlygas mokytis kiekvienam vaikui. Plane taip pat numatytos priemonės, kaip sustip­rinti mokyklų pasirengimą priimti įvairių poreikių vaikus, kaip pagerinti švietimo pagalbą, stiprinti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijas, keisti mokyk­lų bendruomenės nuostatas į specia­liųjų poreikių turinčių vaikų ugdymą. Vis dėlto specialiųjų poreikių turinčių vaikų tėvams 2024-ieji kelia nemažai nerimo.

Aistė Paulauskytė.

„Viena didžiausių nelaimių – mąstymas, kad jeigu negali įlipti į Everestą, iš viso į jokį kalną nesistengsi įkopti“, – sako klaipėdietė Aistė Paulauskytė. Nors mergina gyvena su įgimtu cerebriniu paralyžiumi, tai nestabdo jos noro siekti akademinių bei asmeninių aukštumų. Aistė baigė psichologijos bakalauro studijas Kaune, įstojo į magistrantūrą, tačiau neužmiršta savo mėgstamų veiklų, nuolatinio tobulėjimo bei šeimos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalijasi Paramos studentams, turintiems negalią, rūšių ir sąlygų atmintine. Atmintinė skirta studentams bei paskutinių klasių mokiniams ir kitiems asmenims, planuojantiems stoti į šalies aukštąsias mokyklas.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas prof. Jonas Ruškus ir specialioji pedagogė Svaja Venckienė įsitikinę – visi vaikai turi mokytis kartu.

Gruodžio mėnesį vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume nemažai dėmesio skirta ir žmonių su negalia problemoms. Diskusijoje „Įtraukus švietimas – misija (ne)įmanoma?“ kalbėta apie galimybę negalią turintiems vaikams mokytis kartu su visais.