Gražina KALVAITIENĖ. Varnėnai

Gražinos Kalvaitienės nuotr.

Kūrybos laboratorija
Nustatymai

Miniatiūra

Kai oras pritvino žemės ir pumpurų kvapų, o ievos žalsvėjo, pasirodė ir mano inkilėlių gyventojai – gražuoliai varnėnai. Parsirado apsiniaukusį, vėjuotą rytą ir garsiai sušvilpė. Kaip kiekvieną pavasarį, išė­jau pasisveikinti ir pasigrožėti sugrįžusiais sparnuočiais. O jie sutūpę ant šakelių čiauškėjo ir pasakojo... Tai pasižiūrėdavo viens į kitą, tai atsisukdavo į mane ir šnekėjo, šnekėjo be paliovos. Tikriausiai porino apie tolimus kraštus, įveiktas sunkias keliones ir džiaugėsi radę savo namelius. Gal stebėjosi ir kiek aš per metelius pasenau...

Pašvilpavę, pačiauškėję, pasidžiaugę ėmėsi valyti inkilėlius, paskui vėl šapelius rinko ir naujas gūžteles krovė.

Pirmiesiems spinduliams nuauksinus žemę, pasigirsta jų švilpavimas ir čiulbėjimas. Jiems savo čirenimu pritaria kikiliai ir startos. Paukščių čiulbėjimas pavasariais nenusakomas... O kai oranžinė saulė krenta į padūmavusį horizontą, prigęsta ir ištirpsta kažkur už miškų, prityla jų švilpavimai ir čirenimai...

Gražina KALVAITIENĖ
Kazlų Rūda

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt