Denisas Karačev.

Denisą Karačev dažnai galimą sutikti Lietuvoje. Vyras, judantis neįgaliojo vežimėliu, atvyksta pas mus, surenka suaukotą paramą ir nugabena ją į karščiausius Ukrainos taškus. Denisas sako, kad būtent karas sugrąžino jam reikalingumo jausmą, kurį buvo praradęs dėl ištikusios negalios. 

Palikite komentarą (0 Komentarai)

Pabėgėlių centras Lenkijoje.

Anastasija Stelmach, atsidūrusi karo įvykių epicentre, evakavosi į Lenkiją, bet po 4 mėnesių grįžo atgal į Ukrainą „Ačiū Dievui, manęs reikia čia“, – sako dėl cerebrinio paralyžiaus neįgaliojo vežimėliu judanti mergina. Anastasija kuria interneto svetaines. Dalį to, ką uždirba, perleidžia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (ZSU) reikmėms. Jos mama prie paramos kariams prisideda pindama kamufliažinius tinklus. 

Palikite komentarą (0 Komentarai)

Tatyana (kairėje) su kitais bendraminčiais rūpinasi, kad vaikams su negalia nieko netrūktų.

Tatyana Kuleša įsitikinusi: Ukraina įveiks karo negandas, ukrainiečiai iš jo išeis dar stipresni, vieningesni ir atsinaujinę. O dabar labai daug žmonių stengiasi padėti vieni kitiems kuo geriau ištverti karo baisumus. Ypač pažeidžiami – vaikai su negalia. 

Palikite komentarą (0 Komentarai)

Irinos šeimai padeda labdaros organizacija iš Lietuvos.

„3 kartus norėjau mirti“, – taip Irina Romančuk prisimena dienas, praleistas priešų okupuojamame Mariupolio mieste. Šiuo metu ji su šeima glaudžiasi kaime Chmelnyckio srityje. Šeimoje – du žmonės su negalia (Irina ir jos brolis gyvena su raumenų atrofija, dėl to juda neįgaliojo vežimėliais), tad pasikeitus gyvenimui jiems tenka įveikti itin daug iššūkių. 

Palikite komentarą (0 Komentarai)