16
Š, Lap
9 Nauji straipsniai

Tapyba padėjo atrasti naujų draugų

Kaip aš pažinau negalią
Nustatymai

Skaistė Semenikė – menininkė, stulbinanti ir užkariaujanti pasaulį savitais bei originaliais paveikslais, su negalią turinčiais žmonėmis artimai susidūrė tuomet, kai prieš 15 metų, laimėjusi televizijos projektą „Baras 2“, paaukojo pinigų leukemija sergantiems vaikams. Šis prasmingas poelgis buvo tik pradžia tolesnės S. Semenikės pažinties su negalią turinčiais žmonėmis, keitusios jų ir jos pačios gyvenimą.

Lemtinga pažintis

Skaistė pasakoja, kad perskaičiusi straipsnį internetinėje erdvėje, kuriame buvo rašoma apie sutrikusio vystymosi kūdikių namus Vilniuje, aiktelėjo. Šiuose namuose vienam vaikui per dieną buvo skiriami du litai! Ji žinojo, kiek kainuoja sauskelnės, o ką bekalbėti apie visa kita, ir tuojau pat parašė žinutę šių namų direktorei Viktorijai Grežėnienei, klausdama, ar galėtų padėti ir ko labiausiai reikėtų. Taip su ja ir susipažino. Viktorija atsakė, kad būtų labai gerai, jeigu nupirktų sauskelnių. „Tuomet dirbau banke, pakviečiau bendradarbius prisidėti. Žmonės pirko sauskelnes, vitaminus – viską, ko sutrikusio vystymosi vaikus globojantiems namams reikėdavo. Tai truko keletą metų, o vėliau išėjau iš darbo ir grįžau prie savo didžiosios svajonės – dailės“, – pasakoja Skaistė. Ji buvo baigusi dailės mokyk­lą, nuo vaikystės svajojo tapti dailininke, tačiau artimieji įkalbėjo pasirinkti kitas studijas. Tačiau Skaistė be tapybos negalėjo.

Skaistė Semenikė


Netikėtas pasiūlymas

Vieną dieną jai paskambino V. Grežėnienė (tuo metu ji jau dirbo Valakampių socialinių paslaugų namų direktore) ir pasakė: „Skaiste, esi tiek padariusi gerų darbų. Tad leisk padėti tau. Mums reikia šešių paveikslų ir mes norime juos iš tavęs nusipirkti.“

Viktorija papasakojo Skaistei apie socialinių paslaugų namus, pakvietė į juos atvažiuoti. „Sėdžiu namuose ir galvoju, – prisimena ji, – nutapysiu tuos šešis paveikslus, užsidirbsiu šiek tiek pinigų, o kas iš to? Nenoriu ir negaliu užsidirbti pinigų iš įstaigos, kurioje gyvena negalią turintys žmonės.“

Skaistė paskambino Viktorijai ir pradėjo klausinėti apie šių namų gyventojus. Netikėtai pačiai sau direktorei pasakė, kad norėtų tapyti paveikslus drauge su šių namų gyventojais. „Viktorijai mano idėja pasirodė fantastiška, – prisimena Skaistė, – o aš visai nepažinojau proto negalią turinčių žmonių.“


Dirbo šokdami

Pirmas susitikimas su proto negalią turinčiais žmonėmis nebuvo labai jaukus, tačiau pamačiusi Joną ir Justą Skaistė suprato, kad su šiais vaikinais greitai susidraugaus ir galės tapyti. Kitiems reikėjo laiko, bet ir jie pamažu pradėjo pasitikėti piešiančia mergina. „Pamenu, pasakiau, kad pieštų tai, ką nori, apie ką galvoja, o jie stovi ir žiūri į mane. Sutrikau. Tikėjausi drauge su jais sukurti didelį paveikslą, o staiga nebežinojau, kas iš viso išeis“, – prisimena menininkė.

Vis dėlto ji nepasidavė ir sugalvojo žmonėms su proto negalia lengvai suprantamą piešimo techniką. Kai pasiteiravau, kokia tai technika, Skaistė nusišypsojo – tai jos ir jos mokinių paslaptis. Dailininkė žinojo, kad žmonės su proto negalia greitai praranda norą ką nors daryti, jiems tiesiog pasidaro nebeįdomu. „Prigalvojau visokių juokingų situacijų: mes tapydami ir šokome, ir kvailiojome, o paveikslus pavadinome taip, kaip jie norėjo. Visi taip nuoširdžiai džiaugėsi, o aš dėkojau Visatai, kad man pavyko atrasti tą paprastumą, tą techniką, su kuria jie būtų pajėgūs dirbti ir po to žiūrėdami į savo darbus jaustųsi laimingi“, – pasakoja dailininkė.


Pasiilgsta kaip artimųjų

Skaistę žavi Socialinių paslaugų namuose gyvenančių žmonių begalinis nuoširdumas: „Jie visada man sako, ką galvoja, pastebi mano naujus marškinėlius, naują žiedelį, jiems aš pati gražiausia.“

Kažkaip savaime Socialinių paslaugų namai ir jų gyventojai tapo S. Semenikės gyvenimo dalimi. Ilgiausias tarpas, per kur ji nesimatė su savo draugais – mėnuo. „Nutapėme šešis paveikslus, po to dar šešis. Viktorija rūpinosi, kad šiuos darbus pamatytų visi, organizavo paro­das.“ Seime vykusioje parodoje buvo pagerbta ir Skaistė.

Vis dėlto artimiau pažinusi savo naujuosius draugus menininkė pajuto, kad jiems tapyba nėra svarbiausia, daug svarbiau – dėmesys. „Užtekdavo man atvažiuoti pas juos kartu su savo šuneliu, sėdėti ir kalbėtis, matydavau, kad jie jausdavosi laimingi, o aš pati atsipalaiduodavau, pasijusdavau laisva, nevaržoma įprastų bendravimo taisyklių, netikrumo...“ – mintimis dalijasi Skaistė.

Menininkė rodydavo nuot­raukas, pasakodavo apie savo mamą, o praėjusią vasarą Skaistės mama drauge su ja buvo atvažiavusi į Valakampių socialinių paslaugų namus. „Mano mama pedagogė, gyvena Klaipėdoje. Ji irgi tapo mano draugų drauge“, – džiaugiasi menininkė. Dabar naujieji draugai nuolat Skaistės klausinėja, kaip gyvena mama Nijolė, o kai jai darė operaciją, visi jaudinosi ir be perstojo klausinėjo, kaip jos ranka? Jiems įdomu ir kaip gyvena Skaistės vyras Viktoras, kaip laikosi jos šuo Gangas.

Skaistė pasakoja, kad nemėgdavo švęsti savo gimtadienių, o dabar su naujais draugais visada švenčia. „Atvažiuoju ryte, jie būna padarę karūnų, kepuryčių, nupiešę paveiksliukų, prikūrę kitokių dovanėlių ir dar deklamuoja eilėraščius“, – smagiais įspūdžiais dalijasi menininkė. Savo draugus Skaistė stengiasi aplankyti nors kartą per savaitę, o kai būna kelionėse, kalbasi su jais skype. Kai nemato ilgiau – pasiilgsta, o šie priekaištauja, kad nebuvo visą amžinybę.

Skaistė sako buvusi sujaudinta, kai jai susirgus naujieji draugai atvažiavo aplankyti: „Atėjo su tortu, trumpai pabuvo, bet džiaugsmas buvo abipusis.“

Menininkė bendrauja ne tik su Valakampių socialinių paslaugų namų gyventojais, ji ruošia parodas kartu su Neringa Selvestravičiene, subūrusia mamas, auginančias vaikus su fizine negalia, ir įkūrusia VšĮ Baltijos reabilitacijos centrą, nepamiršo ir leukemija sergančių vaikų. Tačiau apie Joną, Justą, Juozuką ir kitus Valakampių socialinių paslaugų namų gyventojus galėtų pasakoti ir pasakoti. Ji nevadina jų neįgaliais, atvirkščiai – pačiais nuoširdžiausiais, veidmainystės nepažįstančiais žmonėmis.


Eglė KULVIETIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt