Su neįgaliojo vežimėliu – siekti Lietuvos rekordo

Marius Montikas.

Judėjimo galia
Nustatymai

Ketvirtus metus po avarijos neįgaliojo vežimėliu judantis zarasiškis Marius Montikas Panevėžio arenoje užfiksavo naują Lietuvos rekordą – per 5 valandas jis įveikė 49,302 kilometrų. 

Reikia šokti ir skristi

Rateliais Marius juda vos ketvirti metai. Dažnam neįgaliu tapusiam žmogui tiek laiko prireikia susitaikyti su nauja situacija, o ne kelti sau iššūkius. „Žinai, kad nieko nepakeisi, reikia keistis pačiam. Reikia judėti į priekį“, – sako Marius.

Neįgaliojo vežimėlio jis ilgai „nesijaukino“ – susitaikė su negalia, sėdo ir važiavo. Dalyvauja maratonuose, varžosi ir su negalios neturinčiaisiais, vyksta į žmonėms su negalia rengiamas sporto stovyklas. Marius neslepia – ramus gyvenimas ne jam. Ir iki traumos nenustigo vienoje vietoje, gyveno aktyviai. „Gyventi kaip skruzdėlyne – kiek­vieną dieną šapelį atnešti, padėti ir eiti kito... Na, jau ne. Jeigu jau esi skruzdėlė, reikia šokti ant lapo ir paskraidyti su vėju...“ – sako Marius.


Rekordas ir jo pamokos

Panevėžio arenoje starto liniją M. Montikas kirto 7 valandą ryto. „Važiavau ne dviračių treku (man netiko trasos nuolydžio kampas), o 2 aukšte, aplink kolonas“, – sako jis.

Maždaug pusę laiko Marius riedėjo be jokių nesklandumų, tačiau įpusėjęs distanciją netikėtai patyrė traumą: „Sprintavau tiesiojoje ir dešinės rankos nykščiu trenkiau per stabdžius. Stipriai susižeidžiau“, – sako jis. Sužeistam pirštui tenkantį nemenką krūvį turėjo perimti riešas – dėl dvigubos apkrovos jį patempė, pritrynė nuospaudų...

„Gineso rekordo nesiekiau, bet norėjau išlaikyti jį atitinkantį greitį – 10 su trupučiu kilomet­rų per valandą“, – sako Marius. Ir jam tai puikiai sekėsi. Pasak jo, jeigu ne ši trauma, viskas ne tik būtų atitikę Gineso rekordo rodiklius, bet netgi juos viršiję. „Beveik 3 ratais (vienas ratas – 337 metrai) buvau priekyje, turėjau 5 minučių laiko limitą poilsiui, taigi per numatytą laiką būčiau galėjęs nuvažiuoti dar didesnį atstumą...“ – sako nepilnus 147 ratus įveikęs ir Lietuvos rekordą užfiksavęs Marius.

Šio rekordo siekimą stebėjo ir viską fiksavo Modestas Baltakis („Visaggalio“ sporto klubo vadovas) ir Darius Ketleris (buvęs irkluotojas). „Bebaigiant trasą atvyko ir mūsų žmones pakeitė Rekordų akademijos atstovai“, – patikslina Marius, šiemetiniame važiavime pasiekęs vidutinį 9,86 km per valandą greitį.

Šį rekordą Marius pasiekė kasdien naudojamu vežimėliu GTM Mustang. Nors, pasak vyro, sukant bene trečią ratą, subyrėjo priekinio ratelio guoliai, bet barškėjimas ir atsiradęs šioks toks stabdymas nei rekordui, nei pačiam vežimėliui nepakenkė. „Dabar jau žinosiu ir kaip apsisaugoti – tokiame važiavime stabdžiai visiškai nereikalingi“, – sako jis.


Ruošiasi naujam iššūkiui

Dar prieš ruošdamasi šiam iššūkiui, Marius parašė laišką į Rekordų akademiją. Gavęs atsakymą, kad reikia atsiųsti konk­retų rekordą, kurio sieks, išstudijavo, kas šioje srityje jau yra nuveikta. Rado kažkada seniai Kalifornijoje pasiektą rekordą, bet dėmesį patraukė 2015-aisiais albano Haki Doku laimėjimas – per 12 valandų jis įveikė 121 km distanciją. Nusprendė orientuotis į šį. Tiesa, apsisprendė važiuoti 8 val., pažiūrėti, kaip pavyks išlaikyti tempą ir pan. Vis dėlto teko pakoreguoti ir šį laiką. Panevėžio areną gavęs tik 5 valandoms Lietuvos rekordo siekė būtent tokiomis sąlygomis.

Marius pasakoja šiomis dienomis užsiregistravęs siekti Gineso rekordo. Kitą vasarą, galbūt rugpjūčio viduryje, norėtų išbandyti save 24 valandas trunkančiame važiavime ir pagerinti šiuo metu užfiksuotą beveik 200 kilometrų rekordą.

Per 12 savaičių iš Gineso rekordų būstinės turėtų gauti atsakymą – sąlygas, kurias reikėtų įvykdyti.


Iššūkis – dėmesiui atkreipti

Marius sako, jog šiam iššūkiui jį pastūmėjo noras įrodyti, kad žmonės su negalia patys gali pasirūpinti savo gyvenimu, tik reikia sudaryti tam sąlygas. „Mums nereikia pagalbos, padarykit taip, kad patys galėtume gyventi, be kitų pagalbos, – sako rateliais judantis vyras. – Duokit mums meškerę, nemėtykit žuvų, kurias neaišku, ar būtų galima valgyti.“ Jo teigimu, pastaruoju metu prikurta visokių kliūčių, kurios ne padeda negalią turintiems žmonėms, o atvirkščiai – stabdo jų savarankiškumą. „Pavyzdžiui, norima, kad sporto klubas dirbtų kaip dienos centras, – veiklos akreditacijos reikalavimais stebisi vyras. – Į sporto klubą žmonės ateina sportuoti, o ne susirasti darbą.“

Turi Marius priekaištų ir siūlomai negalios reformai, atvirai kalba apie niekaip neišsprendžiamas prieinamumo problemas, sako nesuprantąs, kodėl žmonės su negalia turi prisimokėti už jiems teikiamą pagalbą ir pan.

Siekdamas rekordo Marius sako norėjęs sujudinti neįgaliųjų bendruomenę, atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su negalia problemas.

Aldona DELTUVAITĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje