Kai žmogus pradeda neprigirdėti ar jausti kitus ausies ligoms būdingus simptomus, blogėja jo gyvenimo kokybė. Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje neseniai įrengtas modernus klausos tyrimo kabinetas, kuriame sumontuota aukščiausios kokybės tylos kamera. Be to, ligoninė įsigijo modernų audiometrą. Mokslininkų sukurtų naujausių įrengimų ir kvalifikuotų tyrėjų dėka pacientų klausa ištiriama itin tiksliai.
Klausa blogėja vis jaunesniems pacientams
Gydytoja otorinolaringologė docentė dr. Alina Kuzminienė pasakoja, kad sparčiai daugėja pacientų, kurių klausa silpsta ne tik dėl amžiaus ar lėtinių ligų, bet ir ilgalaikio triukšmo poveikio, netinkamo ausinių dėvėjimo, nuolatinio streso, o taip pat daugelio kitų su šiuolaikiniu gyvenimo būdu susijusių priežasčių. Remiantis duomenimis, kuriuos pateikia Pasaulinė sveikatos organizacija, bei mokslinėmis studijomis, neprigirdinčiųjų amžius sparčiai jaunėja, o turinčiųjų lėtinių klausos sutrikimų, daugėja. Priežasčių tam yra labai daug. Manoma, jog ligos „jaunėjimą“ lemia ir tai, kad išgyvena daugiau neišnešiotų naujagimių; vaikučiai, susirgę sunkiomis, kartais su gyvybe sunkiai suderinamomis ligomis, įveikia savo ligą, tačiau komplikacijų, deja, lieka – viena jų – blogėjanti klausa.
Tyrimas vertina klausos kokybę
Doc. A. Kuzminienė pasakoja, kad audiometrijos kabinete tyrimus atlieka klausos tyrėjos, bendrosios praktikos slaugytojos Loreta Daukševičienė ir Lijana Skritauskienė, pelnytai vertinamos kaip vienos geriausių tyrėjų šalyje. Tyrimo metu klausos jautrumas tikrinamas oriniu laidumu – kai pacientui uždedamos ausinės ant ausų, po to – kauliniu laidumu, ausinės uždedamos užausio srityje uždėjus kaulinį daviklį. Tyrimo metu naudojami įvairaus intensyvumo garsai – tonai visame dažnių diapazone: nuo žemų iki aukštų (250 Hz–8000 Hz). Pacientui tereikia tik spustelti mygtuką, kai tik išgirsta garsą, kad ir labai silpną. Tokiu būdu gauti atsakai specialiais ženklais pažymimi grafike – audiogramoje. Šis tyrimas padeda nustatyti klausos pažeidimo lygį ir klausos sutrikimo tipą.
Kalbinės audiometrijos testas yra panašus – pacientams per ausines paleidžiami ne tonai, o kalbos garsai ar atskiri žodžiai, kuriuos pacientas turi garsiai pakartoti. Šis tyrimas vertina girdėjimo kokybę, t.y. padeda nustatyti, kaip pacientas supranta tai, ką išgirdo.
Klausos sutrikimas neaplenkia ir mažiausiųjų
Naujagimių ir kūdikių klausos įvertinimui RŠL Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje atliekamas visiškai naujas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas. Nors vaisiui dar būnant gimdoje ima vystytis už garsų indentifikavimą atsakingos klausos zonos smegenyse, visgi pasitaiko atvejų, kai dėl įvairių priežasčių kūdikiai gimsta turėdami klausos sutrikimų. Tokiems mažiesiems pacientams atliekamas minėtas OAE tyrimas – diagnostiškai jautrus ir specifiškas, geriausiuose pasaulio audiologijos centruose naudojamas klausos funkcijos įvertinimo metodas. OAE tyrimas atliekamas 2–4 dieną po gimimo ir kartojamas po 4–6 savaičių, jei pirmojo tyrimo metu buvo gautas neigiamas rezultatas. Šis tyrimas atliekamas greitai: specialaus ausies kištuko pagalba garsas skleidžiamas į vaiko ausį, garsui pasiekus sensorines klausos ląsteles, jos ima reaguoti. Šių ląstelių reakciją fiksuoja itin jautrus mikrofonas. Gauti duomenys leidžia pastebėti galimus klausos sutrikimus, kurių pagrindu skiriami išsamesni klausos tyrimai. Nors daugumos naujagimių klausa normali, 1–3 vaikai iš 1000 gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Doc. A. Kuzminienė pasakoja, kad maždaug pusė vaikų, turinčių klausos sutrikimų, gimsta tam neturėdami jokių rizikos veiksnių. Tad tyrimas skirtas tam, kad kuo anksčiau būtų rasti naujagimiai, turintys įgimtą klausos sutrikimą, tai leistų jiems kuo greičiau padėti. Kai pagalba vėluoja, sutrinka vaiko kalba ir visa raida. Docentė dr. A. Kuzminienė pažymi, kad šiuo metu ligoninėje atliekamas otoakustinės emisijos tyrimas suteikia galimybę gauti detalesnę informaciją apie vaiko klausos būklę, todėl gydytojas gali daug tiksliau sudaryti detalesnio ištyrimo ir gydymo planą, o vėliau, stebėdamas pacientą, teikti rekomendacijas, kaip toliau gerinti girdėjimo ir kalbos suvokimo lygį.
Eglė VARPIOTAITĖ
