Gydyti gali ir kostiumas

Luko Arlausko ir komandos sukurto išmanaus kostiumo idėja laimėjo tarptautinio verslumo projektų konkurse.

Mokslo parkas
Nustatymai

Ar tai ne pramanas? Ar įmanoma sukurti tokį kostiumą, kurį galima būtų nešioti visą dieną ir juo naudotis apmokyti kuo daugiau cerebriniu paralyžiumi, įvairiomis neurologinėmis ligomis sergančių žmonių? Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto studentas Lukas Arlauskas, studijuojantis programų sistemas, pats nesitikėjo, kad jo ir bendraminčių komandos idėja – specialaus, elastinio, išmanaus kostiumo kūrimas taps rea­lybe. Projektas „Neuroena“ startuoja, o jo idėja jau įveikė konkurentus tarptautinio verslumo projektų konkurse. L. Arlauskas sako, kad ši idėja padėjo pažvelgti į cerebrinį paralyžių kitu kampu. Lukas mielai sutiko pasidalyti savo patirtimi.

Kaip gimė idėja sukurti šį neurologines ligas palengvinantį kostiumą?

Neurologiniai sutrikimai yra labai problemiška ir, sakyčiau, netgi aikštinga sutrikimų grupė. Manau, daug kas žino, kad sunku atstatyti neurologinių sutrikimų padarytą žalą organizmui. O žmonių, patiriančių šias ligas ir kasdien kenčiančių įvairius simptomus, nėra labai mažai – apie 15 tūkst. pacientų diagnozuotos įvairios cerebrinio paralyžiaus formos, per 12 tūkst. pagyvenusių žmonių serga Parkinsono liga. Ir čia kalbame tik apie mūsų šalį, o kur viso pasaulio žmonės? Išplėtus šiuos rezultatus iki pasaulinio lygio, galima nesunkiai suskaičiuoti, kad apytikriai 20 milijonų žmonių turi cerebrinį paralyžių. Įvertinus šią situaciją galima sakyti, kad simptominis gydymo metodas, kol nėra būdų pataisyti neurologinę žalą, yra labai naudingas. Šis kostiumas būtent tai ir padės įgyvendinti.

Kiek lėmė jūsų paties patirtis, išgyvenimai?

Jei atvirai, daug. Man pačiam mišri cerebrinio paralyžiaus forma diagnozuota nuo vaikystės, taigi žinau, su kuo susiduria tokie žmonės. Drįsčiau teigti, kad fiziniai simptomai nėra didžiausia problema, su kuria susiduria šią negalią turintys žmonės. Skaudžiausia yra diskriminacija ir žemos savivertės jausmas vien dėl to, kad žmogus negali kažko padaryti ar apsitarnauti. Todėl mūsų produkto šalutinis tikslas būtų palengvinti neįgalaus žmogaus integraciją į visuomenę.

Kaip vyksta pats išmaniojo kostiumo kūrimas? Kas yra sunkiausia?

Šiuo metu dirbame su prototipu, taigi sudėtingiausia dalis, sakyčiau, reikiamų biometrinių duomenų surinkimas. Ypač dabar, kai vyksta COVID-19 pandemija, nėra kaip surinkti tyrimams reikalingų subjektų skaičiaus, o drauge – duomenų. Kitas sunkus dalykas – kostiumo moduliariškumo principo įgyvendinimas. Norime, kad kostiumas būtų pritaikytas naudoti visiems, nepaisant dydžio. Todėl susiduriame su tam tikrais dizaino keblumais. Kadangi elektrodus reikia tiksliai išdėlioti kostiume, tai sukelia tam tikrų problemų.

Gal galėtumėt paaiškinti, kaip veikia šis kostiumas?

Žmogus užsivilktų kostiumą ir jį sukalibruotų naudodamas mobiliąją aplikaciją. Kai žmogus su cerebriniu paralyžiumi nori atlikti kokį nors veiksmą, kūnas skausmingai spazmuoja, judesiai tampa nekoordinuoti. Tokią būseną įveikti ir padeda specialus elastinis, išmanus kostiumas, kuriame suderinti trys technologiniai sprendimai: transkutaninė elektrinė neurostimuliacija (TENS), funkcinė elektrostimuliacija (FES) ir dirbtinis intelektas.

Ar pats jį išbandėte?

Kadangi dėl COVID-19 negalime rasti kitų subjektų, intensyviai bandoma ant manęs. Kai situacija palengvės, planuojame aktyviau ieškoti subjektų, kurie padėtų lengviau ir greičiau sukaupti tinkamą informaciją.

Kokių problemų dar įžvelgiate pritaikant kostiumą?

Tai labai specifinis kostiumas, todėl bandoma išspręsti tinkamų medžiagų problemą, kad nebūtų per karšta. Tačiau tai nėra pagrindinė bėda. Kadangi mūsų kostiumas būtų valdomas dirbtinio intelekto, mums nemenką susirūpinimą kelia tai, kokia tuo atžvilgiu būtų visuomenės reakcija ateityje. Kai kurie žmonės yra nusiteikę skeptiškai. Mano manymu, šiuo metu dirbtinio intelekto metodologijos nėra tiek pažengusios, kad galėtų sukelti žalos žmogui.

Kaip žadate tobulinti savo atradimą?

Planuojame didinti atpažinimo tikslumą. Esame laimėję kelis konkursus, todėl jų piniginius prizus ketiname panaudoti reikiamiems komponentams susipirkti, o vėliau sieksime ir investicijų, kurias panaudotume galutinio produkto gamybai.

Ar imdamasis šio projekto sužinojote ką nors naujo apie savo negalią?

Prisipažinsiu, kad tikrai nežinojau tiek daug, kiek žinau dabar. Projektas „Neuroena“ man pačiam netikėtai padėjo geriau pažinti ir patį save. Tikiu ir siekiu, kad padėsiu daugeliui, kurie susidūrė su neurologinėmis ligomis.

Eglė KULVIETIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas