Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventė Paulina Bradūnaitė sukūrė ir Vilniaus dailės akademijos rengiamam Jaunojo dizainerio konkursui pristatė taktilinį muzikos grotuvą, kuriuo muziką gali pajausti net ir negirdintys žmonės. „Jis skirtas visiems – nepriklausomai nuo gebėjimo priimti garsą“, – sako Paulina.
Muzika perduodama vibracijomis
Pramonės gaminių dizainą studijavusi P. Bradūnaitė seniai domėjosi universalaus dizaino koncepcija ir norėjo sukurti produktą, kuris galėtų praplėsti girdinčiųjų garso suvokimo ribas. Imtis kurti būtent kurtiesiems pritaikytą grotuvą ją įkvėpė išgirsta istorija, kai kurčias žmogus negalėjo patekti į ligoninę, kur po avarijos buvo atsidūręs jo sūnus, nes nepavyko susikalbėti su pagalbos tarnybomis – naktį gestų kalbos vertėjai nedirbo. Deja, tą naktį sūnus mirė. Paulina sako tuomet supratusi, kad kurtieji mūsų visuomenėje patiria didelę atskirtį ir nusprendė prisidėti prie jos mažinimo. „Norėjosi tarsi sujungti kurčiųjų bei girdinčiųjų bendruomenes. Muzika – vienas iš tų dalykų, kurie mus skiria“, – sako jaunoji dizainerė.
Pasak P. Bradūnaitės, garsas – tai vibracija ir ją nebūtinai turime priimti per ausis. „Žaltys“ – muzikos grotuvas, kurio pagrindas yra vibracijos ir kaulų kondukcija (šilumos perdavimas kitam kūnui). Įprastai ausimi negirdimi muzikos dažniai tokio grotuvo nešiotojui per vibracijas ištransliuojami į stuburą. Dažniai išskirstomi į žemus, vidutinius ir aukštus ir į stuburą perduodami per 4 vibracines kapsules. Įrenginys valdomas telefonu, informacija į jį perduodama bluetooth ryšiu.
„Tai galėtų būti tam tikras asmeninis muzikos grotuvas, lyg patobulinta ausinių versija“, – sako Paulina.
Įkvėpimas – baltų mitologija
Dizainerės teigimu, produkto estetika yra grįsta baltų futurizmo idėjomis. „Šia estetikos forma norima parodyti, kad Lietuvos kultūrą galima naudoti ateities kontekste ir Lietuva gali būtų novatoriška ateities valstybė su nauju požiūriu į visuomenę ir darną“, – sako P. Bradūnaitė. Įrenginio formą įkvėpė žaltys ir jo simbolika mitologijoje, dėl to detalėms parinkta geltona spalva. „Žaltys“ yra lankstus ir bioniškas, gebantis prisitaikyti prie žmogaus kūno formų ir nevaržantis judesių.
Įrenginiui naudojamos perdirbamos plastiko rūšys, taip siekiama prisidėti prie taršos mažinimo.
Dizainerė sako, kad tai buvo labai rimtas ir ilgas darbas, prie kurio prisidėjo ne vienos srities specialistai. Buvo vykdomi tyrimai biomechanikos laboratorijoje, vyko ilgos diskusijos su kurčiųjų organizacijomis. P. Bradūnaitė „Žaltį“ kūrė daugiau nei 1,5 metų, už koncepciją laimėjo gero dizaino prizą. Karantinas šiek tiek pristabdė darbus laboratorijoje, šiuo metu yra padarytas tiktai grubus „Žalčio“ prototipas, kuris ir toliau testuojamas bei tobulinamas. Paulina norėtų, kad atsiradus finansavimui būtų galima jį gaminti ir pritaikyti praktiškai. „Kalbantis su kurčiaisiais aiškėja, kad jiems toks įrenginys būtų aktualus. Yra žmonių, kurie šoka, groja, netgi kuria muziką naudodamiesi vibracijomis. Jei kurčiasis gali ir nori mėgautis muzika, kodėl negalima atrasti būdų, kaip visiems komunikuoti ir gyventi darniai, neatskiriant klausos negalią turinčių žmonių nuo didžiosios visuomenės dalies“, – teigia jaunoji dizainerė.
Emilija STONKUTĖ
