Suradę ligos priežastį įveiksime diabetą

Profesorius Darijus Veteikis.

Mokslo parkas
Nustatymai

Darijus Veteikis, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto profesorius, yra atlikęs įdomių mokslinių tyrimų medicininės geografijos srityje. Profesorius ieškojo I tipo cukrinį diabetą sukeliančių priežasčių.

Kas jus paskatino ieškoti šios kone epidemija tampančios ligos priežasčių?

Prisipažinsiu, prieš 9-erius metus nieko neišmaniau apie I tipo cukrinį diabetą. Kai juo susirgo mano sūnus, supratau, kad ši liga yra didelis išbandymas visai šeimai ir valstybei. Todėl ir manau, kad prasminga prisidėti prie jos priežasčių paieškų.

Skaitydamas mokslinius straipsnius pastebėjau, kad dažniausiai jie prasideda teiginiu apie pritrenkiantį I tipo cukrinio diabeto geografinio pasiskirstymo netolygumą. Teigiama, kad šaltesnio klimato ir aukštesnio BVP šalyse sergamumas šio tipo diabetu yra didesnis. Prieš du dešimtmečius vyko daug tyrimų, skirtų nustatyti karvės pieno įtaką šios ligos vystymuisi. Pastebėta, kad valstybėse, kuriose suvartojama daugiausia pieno, sergamumas šia liga didžiausias, pavyzdžiui, Suomijoje, kitose Skandinavijos šalyse. O pietų šalyse, taip pat Japonijoje, Kinijoje, kurių gyventojų racione karvės pieno yra palyginti nedaug, sergamumas šia liga daug mažesnis. Nors vėlesniais tyrimais nustatyta, kad karvės pienas pats nesukelia šios ligos, tačiau šis veiksnys nėra galutinai atmestas kaip galintis skatinti autoimuninę reakciją, taigi greitinti ligos progresavimą.

Aptikau ir daugiau įdomybių, pavyzdžiui, tai, kad Pakistane, Afganistane sergamumas I tipo diabetu yra vos 0,5 vaiko iš 100 000, o tarp šių šalių mig­rantų vaikų Vakarų, Šiaurės Europos šalyse – 20–60. Vadinasi, kažkokios aplinkos sąlygos, būdingos šiaurės valstybėms, paveikia Azijos migrantų vaikus. Kita vertus, italų emigrantų Vokietijoje sergamumo lygis aukštesnis negu vokiečių, būdingas Italijai. Šie duomenys lyg ir patvirtina genetinio polinkio reikšmę.


Kokie aplinkos veiksniai dažniausiai siejami su I tipo diabeto atsiradimu?

Pastebėta, kad dažniau suserga genetiškai jautrūs vaikai, bet mokslininkai su I tipo dia­beto pradžia labiau linkę sieti aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, virusus. Tačiau nėra tiksliai žinoma, kaip virusai prisideda prie autoimuninės reakcijos. Kurį laiką buvo įtariama, kad ligai formuotis turi įtakos vitamino D trūkumas, karvės pieno vartojimas, per sterilios gyvenimo sąlygos. Šiuo metu daugelio mokslininkų dėmesys nukrypęs į žarnyno bakterijų pokyčius, kurie būdingi sergantiems autoimuniniu diabetu. Pasirodo, kad žarnyno mikroflora, ypač bifido bakterijos, nepaprastai svarbios imuninės sistemos formavimuisi ankstyvoje vaikystėje.


Esate paskelbęs hipotezę apie vieną iš šios ligos priežasčių, kurios, jūsų manymu, mes dar nematome. Kokia ši hipotezė?

Kol kas tai tik spėjimas, tačiau manau, kad sudėtingame šios ligos išsivystymo mechanizme dalyvauja netinkamu laiku ar nepalankiomis aplinkybėmis vartojami vaistai nuo karščiavimo. Vaikai dar neturi susiformavusių antikūnų prieš visą virusų įvairovę. Jų imuninė sistema dar tik renka informaciją apie organizmo priešus. Kai organizmas neturi antikūnų, prieš virusus kovoja esamomis priemonėmis, įjungdamas įgimtą imunitetą, kurio veiklą neretai lydi karščiavimas. Vadinasi, dirbtinai jį mažinant gali būti ribojamas imuninis atsakas ir leidžiama virusams plisti organizme.

Mano iškeltą hipotezę palaiko pati vaisto nuo karščiavimo, paracetamolio, vartojimo istorija. Šio vaisto vartojimo augimas chronologiškai sutampa su I tipo diabeto plitimu pasaulyje. Pasaulyje beveik netyrinėta ir tik viename konferencijos pranešime paminėta, kad paracetamolis pasižymi trumpu, bet itin stipriu bifido bakterijas žudančiu poveikiu. Taigi dar reikia atlikti daug drąsių tyrimų siekiant patikrinti įsitvirtinusių „saugių“ vaistų saugumą.


Ar ši liga ateityje bus išgydoma?

Pasaulio mokslininkai daug dirba, kad sukurtų automatizuotą pagalbą sergantiems diabetu arba jį išgydytų. Dabar jau skiriami bent du aiškūs šios ligos variantai. Agresyvesnis ir daugiau kasos beta ląstelių pažeidžiantis būdingas vaikams, susirgusiems iki 5–6 metų. Skirtingiems ligos variantams turėtų būti kuriamos ir skirtingos pagalbos strategijos. Kai liga yra jau pažengusi ir beta ląstelių iš esmės nelieka, reikalinga technologinė pagalba, išorinis insulinas. Tokia pagalba – būtina. Vis dėlto oficialios, medikų patvirtintos dirbtinės kasos technologijos labai atsilieka nuo žmonių kūrybingumo, nes jau keleri metai pasaulyje plinta tūkstančių žmonių savarankiškai išbandyti atvirojo kodo programėlių palaikomi „dirbtinės kasos“ sprendimai, žinomi „Closed Loop“ pavadinimu. Nors tai ne išgydymas, bet daug kam didelis palengvinimas. Akivaizdu, kad žmonės pavargo laukti, nes išganingasis išgydymas jau daugiau nei pusę amžiaus tebėra artimiausio dešimtmečio perspektyva, o dirbtinio insulino ir gliukozės matuoklių pramonės pelnai nepaliaujamai auga.


O koks gi kelias vestų į išgydymą, į visišką laisvę?

Lengviausia būtų padėti ligos pradžioje, kai beta ląstelių dar yra likę nemažai. Tikėtina, kad būtų galima atkurti jų populiaciją neutralizavus autoimuninę reakciją. Manyčiau, kad nutraukus karvės pieno (tiksliau – A1 beta kazeino baltymo) vartojimą, radus metodą, kaip nuraminti imuninę sistemą, ir palaikant normalų gliukozės kiekį kraujyje atsirastų tokia galimybė. Mokslininkai jau labai priartėjo prie gebėjimo atkurti beta ląstelių populiaciją panaudojant kamienines ląsteles, kiti intensyviai kuria autoimuninio atsako neutralizacijos – dirbtinių nanoužtvarų, arba imunologinius, metodus. Kita dalis – surasti ligos priežastį ir pradėti jos prevenciją, kad tiesiog nustotume ja sirgti. Sujungę šias priemones, ligą įveiksime. Nepraraskime vilties.

Eglė KULVIETIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt