Muzikos terapija – pagalba sergantiems sunkiomis ligomis

Muzikos terapeutė dr. Vilmantė Aleksienė.

Mokslo parkas
Nustatymai

Muzikos terapijos taikymo galimybės dar ir šiandien mums ne visai suprantamos. Tačiau šiuo metu Lietuvoje jau dirba profesionalūs muzikos terapeutai, Muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vyksta muzikos terapijos magistro studijos. Jau turime muzikos terapeutų, baigusių studijas užsienio universitetuose. 

Lietuvos muzikos terapijos asociacija veikia nuo 1997 metų. Jos pirmininkė, muzikos terapeutė dr. Vilmantė Aleksienė viena pirmųjų pradėjo taikyti muzikos terapiją negalių turintiems vaikams. Vilmantė pasakoja, kad muzikos terapija padeda gydyti sunkias neurologines ligas: insultą, Alzheimerio ligą, autizmą, išsėtinę sklerozę. Tyrimai patvirtina, kad muzikinės veiklos stimuliuoja smegenų sritis, kurios yra atsakingos už judėjimą, suvokimą ir pojūčius. Muzikos terapeutai gilinasi, kokios muzikinės veiklos duoda geriausių rezultatų įvairių ligų ar sutrikimų atvejais.


Kodėl reikia dainuoti lopšines?

Neišnešiotiems kūdikiams padeda mamos ar tėčio dainavimas glaudžiant prie krūtinės – reguliuoja kūdikio kvėpavimą, temperatūrą, tyrimai parodė didesnį svorio prieaugį. Paauglio terapijoje, kai jis išgyvena įvairias emocines problemas, pavyzdžiui, tėvų skyrybas, padeda grojimas būgnais. Nors atliekama agresyvi muzika, tokia fizinė ir emocinė iškrova paaugliui gali būti naudinga. Terapeutas ne tik groja kartu, bet ir psichologiškai palaiko, sukuria saugią erdvę, kurioje galima laisvai išreikšti stip­rias negatyvias emocijas. Taigi Mocarto muzikos efektas yra tik mitas – jokia klasikinė simfonija nebus kūdikiui veiksmingesnė nei jo tėvų niūniavimas, o paaugliui – nei jo mėgstama roko grupė. Muzikos terapeuto darbas – visa tai pasitelkus stiprinti psichinę ir fizinę kliento sveikatą, padėti vystyti reikalingus įgūdžius.

Bendravimas su negalinčiais kalbėti yra viena vertingiausių muzikos terapijos funkcijų. Vaikai, turintys kalbos raidos sutrikimų, senjorai, sergantys demencija, net komos ištikti ligoniai su aplinka bendrauja labai ribotai. Kompetentingas muzikos terapeutas gali padėti. Kūdikis negali žodžiais pasakyti, ko jam reikia, tačiau muzikos terapeutas geba tai suprasti kitais būdais. Pastebėjusi keblumų, muzikos terapeutė dirba su vaikučiu ir mama, o kartais tik su mama, siekdama jai padėti susidoroti su sunkumais.


Muzika lavina klausą, atmintį, dėmesį

Muzikos terapija grindžiama požiūriu, kad kiekvienas žmogus yra muzikalus, geba reaguoti į muziką. Muzikos terapijos taikymas raidos sutrikimų turintiems vaikams – tai tarsi motinos ir nekalbančio vaiko bendravimas, kai pagrindinę informaciją perteikia garsas, ritmas, melodinė intonacija, tembras, dinamika. Per muzikinę emocinę išraišką kuriama motyvacija bendrauti ir mokomasi tai daryti. Ir tik tada, kai vaikas jau pradeda bendrauti, galima tikėtis raidos pažangos.

Taikant muzikos terapiją svarbu sukurti situacijų, kuriomis vaikas su malonumu džiaugtųsi. Raidos sutrikimų turintys vaikai dažnai yra labai prisirišę prie savo tėvų ar globėjų, todėl muzikos terapeutas pirmiausia stengiasi sukurti ryšį su vaiku, stiprinti jį vaikui aktualiomis ir įdomiomis situacijomis. Muzika kiekvienam vaikui parenkama tokia, kokią jis mėgsta. Tarkim, muzikos terapeutas sugalvoja žaidimą, kurį žaidžiant vaikas gali būti paskatinamas kartu dainuoti priedainį. Bet nėra specialiai mokoma dainuoti, o laukiama spontaniško vaiko pritarimo. Taip lavinamas vaiko dėmesys, atmintis, klausa.


Padeda sergant reta liga

V. Aleksienė pasakoja, kad muzikos terapija taikoma ir sergant itin reta genetine liga – Reto sindromu. Tai pati sunkiausia autizmo forma, kuri diagnozuojama vien tik mergaitėms. Jos turi ir daugiau sutrikimų – judėjimo, bendravimo ir kitų. Muzikos terapeutė Vita Andziulė, dirbanti su Reto sindromą turinčiais pacientais, aiškina, kad išskirtinis šio sindromo bruožas yra nepažeistos ar itin mažai pažeistos dvi pagrindinės juslės – klausa ir rega. Negalintis judėti žmogus, nuolat kamuojamas spazmų, kvėpavimo sutrikimų ir kitų negalavimų, gali mėgautis muzika. Įvairios melodijos tokius ligonius puikiai nuteikia ir motyvuoja. Siekiant nustatyti veiksmingiausius muzikos terapijos metodus ir jų taikymo Reto sindromą turintiems pacientams ypatumus, buvo atliktas tyrimas. Paaiškėjo, kad šį sindromą turintiems žmonėms muzikos terapija ypač veiksminga rankų funkcionalumui ir kitoms judėjimo funkcijoms vystyti, neverbalinei komunikacijai gerinti ir tiesiog džiaugsmui, pilnatvei patirti.

Darbai ir tyrimai tęsiasi. „Muzikos terapeutai dirba su įvairių negalių kamuojamais vaikais ir suaugusiaisiais. Muzika gydo, keičia žmonių savijautą, o mes tik turime atgaivinti turtingą mūsų senolių gydymo muzika patirtį“, – sako V. Aleksienė, pabrėždama, kad terapiniu muzikos poveikiu žmonija naudojasi nuo neatmenamų laikų. Tradicijai klausytis muzikos gydymo tikslais – jau tūkstančiai metų. Tačiau būtina nepamiršti, kad norint padėti labai svarbus besigydančio žmogaus ir muzikos terapeuto santykis, o muzikos terapija gali padėti bet kokio amžiaus žmogui. Muzikos terapijos galimybės begalinės, tereikia į jas gilintis, daryti tyrimus ir vis daugiau teikti žmonėms nemedikamentinės pagalbos.

Eglė KULVIETIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt