Netikėtas prašymas vedė atradimo link

Mokslo parkas
Nustatymai

Po 7 insultų, beveik 10 metų praleidusi lovoje, Bela negalėjo nė kiek pastovėti, jos raumenys buvo silpni, kūnas nelankstus, tačiau ant saugaus treniruoklio „Eik“, prilaikoma diržų, ji stovėjo, o įgavusi jėgų pradėjo mankštintis, netgi dalyvauti triračių lenktynėse. Žmonės, turintys judėjimo negalią dėl insulto, cerebrinio paralyžiaus ar kitų ligų, šiandien gali judesius lavinti eisenos treniruok­liu „Eik“. Kaip jis buvo sukurtas, pasakoja inžinierius konstruktorius Valerijus Denisovas ir projektų vadovė Vida Adomaitienė.

V. Denisovas sako, kad judesio treniruoklį pradėjo konstruoti per atostogas, paprašytas nepažįstamo žmogaus, kurio 16-metis brolis sirgo sunkia cerebrinio paralyžiaus forma. Vaikinas negalėjo judėti, todėl silpo jo raumenys, sutriko kraujo apytaka, judesių koordinacija. Brolis prašė padaryti įrenginį, kuriame tik gulintis ar neįgaliojo vežimėlyje sėdintis žmogus galėtų patogiai būti vertikalioje padėtyje ir atlikti fizinius pratimus, aktyvinančius raumenų sistemą. Ligonio brolis konstruktoriui parodė tokio įrenginio nuotraukas, aptiktas internete.

Valerijus ėmėsi konstruoti, bet visai kitokį įrenginį negu tas, kurį matė nuotraukose. Įdėjęs daug triūso, pasisėmęs žinių, jis įsitikino, kad toks įrenginys tikrai reikalingas ir naudingas negalią turintiems žmonėms. Vyras ieškojo galimybės tęsti savo darbą ir rado – jam į pagalbą atėjo įmonės „Vildoma“, kurioje Valerijus dirbo, vadovai.

Kurdamas treniruoklį „Eik“ Valerijus glaudžiai bendradarbiavo su medicinos, tekstilės gamybos, sporto sričių mokslininkais. Buvo atlikti išsamūs tyrimai, matuojamas įrenginio poveikis žmonėms, turintiems įvairaus pobūdžio negalią.


Noras treniruotis – būtinas

Daugybė konstrukcinių sprendimų gimė atsižvelgiant į sveiko žmogaus eisenos biomechaninius principus ir žmonių, naudojusių treniruoklį, pastabas. Valerijus sako, kad jeigu pats žmogus nesistengs, o iš karto pasakys, kad treniruoklis ne jam, kad jis nepajėgus dirbti, juolab savarankiškai, rezultatų nebus ir treniruoklio nereikės. Tačiau dirbdamas Valerijus sutiko nepaprastai valingų ir ištvermingų žmonių. Viena iš jų buvo Bela.

Konstruktorius šiltai prisimena pirmąsias jos treniruotes: „Moteris, daug metų gulėjusi lovoje, buvo tarsi „iš vieno kaulo“, jos kūnas visai nesilankstė. Buvo net minčių neleisti dirbti su šiuo įrenginiu, kad jai nepakenktumėme, bet Bela buvo tokia atkakli, ryžtinga, jog nusileidome.“ Moteris savo atkaklumu, darbu pasiekė tiek daug, kad po kelių mėnesių galėjo persėsti ant triračio, kuris judėjimo negalią turinčiam žmogui suteikia galimybę ne tik eiti, bet ir bėgti. Valerijus sako – svarbiausia, kad Bela ir kiti panašią negalią turintys žmonės pajautė judesio džiaugsmą ir panoro toliau treniruotis. „Mačiau, kad Bela kaskart po treniruotės vis labiau pasitiki savimi, savo jėgomis“, – sako Valerijus, tęsiantis savo darbus, kad sukurtų dar tobulesnių treniruoklių.


Leidžia sąmoningai atlikti judesį

Kaipgi veikia šis treniruok­lis? Kuo jis unikalus ir kodėl domina užsienio šalių reabilitologus?

Demonstruodamas treniruok­lį Valerijus sako, kad šio įrenginio unikalumas tas, jog ši įranga yra mechaninė, lengvai priderinama prie žmogaus individualių fizinių gebėjimų ir padeda sąmoningai atlikti judesį, artimą prigimtiniam. Treniruok­lis veikia be elektros šaltinių ir kompiuterizuotų robotinių prog­ramų, sąlygojančių automatinį judesių atlikimą. Šis įrenginys leidžia žmogui reabilitacijos ar fizinio lavinimo procese sąmoningai stebėti atliekamą judesį ir stengtis jį kartoti, atlikti kuo taisyklingiau.

Treniruoklis gali pakelti iš neįgaliojo vežimėlio iki 140 kg sveriantį žmogų, saugiai jį prilaikyti stovintį bei padėti atlikti judesius. Neįgalusis gali atsistoti visu svoriu, gali būti individualiai priderinta kojų apkrova, lavinami pusiausvyros gebėjimai bei raumenų sistema. Žmogus gali atlikti ėjimo judesius, artimus natūraliai jo biomechanikai.

Šis įrenginys suteikia fizinio lavinimo bei savarankiškumo ugdymo galimybę ne tik nežymių judėjimo sutrikimų turintiems, bet ir paraplegiją patiriantiems žmonėms, kurie įprastomis sąlygomis visiškai negali savarankiškai valdyti apatinės kūno dalies.


Treniruoklį turės ir vaikai

V. Adomaitienė pasakoja, kad treniruokliu „Eik“ buvo labai susidomėta Diuselforde (Vokietijoje) vykusioje tarptautinėje parodoje. Prancūzijos ir kitų šalių reabilitologus sudomino tai, kad šis įrenginys daugiafunkcis, mechaninis ir naudojamas kineziterapijoje, mankštinantis. Jis lengvai priderinamas prie esamų reabilitacijos programų, gali būti naudojamas lauke. Treniruoklis ypač naudingas žmonėms, patyrusiems insultą, traumas, sergantiems cerebriniu paralyžiumi ar kitomis judėjimo negalią lemiančiomis ligomis.

V. Adomaitienė pasakoja, kad sukūrus daugiafunkcinį treniruoklį suaugusiems, nutarta kurti ir inovatyvią įrangą nuo gimimo cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams. Dažniausiai ši liga nustatoma praėjus 6–7 mėnesiams nuo gimimo. Kaip tik tuomet pasireiškia vaiko fizinės raidos, pusiausvyros sutrikimai, atsirandantys dėl pažeistos raumenų veiklą ir valingus judesius kontroliuojančios smegenų dalies. Vaikams būtina kuo ankstyvesnė reabilitacija, kasdieniai užsiėmimai. Šiuo metu „Vildomoje“ kuriamas vertikalizatorius padės mažiems vaikams lavinti pusiausvyros laikymo gebėjimus, liemens kont­rolę, atsisėdimo bei atsistojimo įgūdžius. Didesniems vaikams, nuo 7 iki 17 metų, skirtas treniruoklis išlaikys daugumą aprašyto „Eik“ treniruoklio suaugusiems funkcijų, bet bus mažesnis, primenantis neįgaliojo vežimėlį, patogus ir lengviau pritaikomas dažnam naudojimui namuose.

Eglė KULVIETIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt