Violeta Neimontaitė.

1988-ieji. Sąjūdžio metas. Visuomenėje jaučiamas išlaisvėjimas, taip pat ir neįgaliųjų gyvenime. Rajonuose pradedamos steigti neįgaliųjų organizacijos. Apie to meto aktualijas prisiminimais dalijasi Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos steigėja, ilgametė jos pirmininkė Violeta Neimontaitė. 

Neįgaliųjų plaukimo varžybos. Talinas (Estija), 1987 m.

Nuo 1971-ųjų metų pradėjus veikti „Draugystės“ būreliui nuolat pasigirsdavo kalbų apie tai, kad reikėtų steigti rimtą organizaciją – draugiją. Deja, tai nebuvo įmanoma – tuometinė valdžia visaip priešinosi bet kokiam organizuotam neįgaliųjų sambūriui, nepaisant to, kad jau veikė identiškos aklųjų, kurčiųjų organizacijos. Vis dėlto netrukus atsirado būdas įteisinti neįgaliųjų susibūrimus – buvo įkurtas sporto klubas. Prisiminimais apie tą laikmetį dalijasi ilgametė sporto klubo „Draugystė“ vadovė Lina Rakauskaitė. 

Neįgaliųjų susibūrimuose vyravo bendrystės nuotaikos.

1988 metais rugsėjo 28 dieną buvo įsteigta Lietuvos invalidų draugija. Ji neatsirado tuščioje vietoje – iki tol buvo keli dešimtmečiai brendimo, ėjimo link stiprios organizacijos, kurios žodžio klausoma ir paisoma. Tad kas gi davė pradžią tuometinei Lietuvos invalidų draugijai? Kas padėjo pamatus, kad atsirastų ši organizacija?

Pradedame straipsnių ciklą apie Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) istoriją. Neįgaliųjų judėjimo veteranai dalysis prisiminimais apie tai, kaip vyko neįgaliųjų, tuomet vadintų invalidais, išėjimas iš pogrindžio.

Gal kai kuriems ši istorija iki skausmo pažįstama. Kitiems gal visa tai bus nauja, tačiau esame įsitikinę, kad praeities užmiršti neverta, o jubiliejai – gera proga prisiminti tuos, be kurių tų švenčių nebūtų. Pirmame straipsnyje – ilgametės „Draugo žodžio“ redaktorės Janinos Baliutytės prisiminimai apie keletą dešimtmečių pogrindyje leistą neįgaliųjų laikraštį.

Birštone vykusioje retų ligų konferencijoje dalytasi patirtimi.

Pasaulyje priskaičiuojama apie aštuonis tūkstančius retų ligų. Jas visas sudėtinga aprėpti net specialistui, todėl nemenka dalis sergančiųjų lieka be diagnozių, todėl negauna ir reikiamo gydymo. Dažnu atveju retos ligos tampa negalios priežastimi. 

Neįgaliųjų vežimėliais judančiųjų komanda „Nugalėk save“ pasitiko vienas iš velomaratono organizatorių Benediktas Vanagas.

Jau 9 kartą Vilnių užtvindė velomaratono dalyviai. 8, 5 tūkst. žmonių į gatves išriedėjo ne tik su dviračiais, bet ir su paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis, taip pat ir su neįgaliojo vežimėliais. Dviračių kultūrą skatinantis renginys jau seniai neapsiriboja pirmine idėja – velomaratonas tapo visų ekologiškas ir žmogaus jėga varomas transporto priemones vairuojančiųjų švente. 

Socialinis taksi padeda nuvykti ne tik į gydymo įstaigą, bet ir teatrą ar aplankyti bičiulį.

Prieš šešerius metus Nacio­nalinio socialinės integracijos instituto Vilniuje pradėta įgyvendinti Socialinio taksi programa šiandien turi daugiau kaip 2300 klientų. Neįgaliųjų pavėžėjimo paslauga teikiama ir Vilniaus rajone, Kaune, Klaipėdoje, Zarasuose, Visagine. Kasdien pagal individualius negalią turinčių žmonių poreikius suplanuotais maršrutais išrieda 8 neįgaliųjų vežimėliams gabenti pritaikyti automobiliai: 4 – Vilniuje, 2 – Klaipėdoje, 1 – Kaune ir 1 – Zarasuose bei Visagine.