Spaudos konferencijoje Seime numatomas neįgaliųjų užimtumo permainas aptarė socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, Seimo narys T. Tomilinas ir Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė H. Varnienė.

Seimui pateiktas neįgaliųjų užimtumą reguliuojančių teisės aktų paketas pasipildė naujais siūlymais. Po pateikimo pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino užregistruotam teisės aktų pakeitimo paketui, kuriame – ir į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą įtraukta nuostata dėl neįgaliųjų įdarbinimo kvotų įvedimo. Ji bei kiti planuojami neįgaliųjų užimtumo pokyčiai buvo pristatyti Seime surengtoje spaudos konferencijoje.

Mažeikiuose surengtas 10-asis neįgaliųjų šokių maratonas sulaukė profesionalios šokėjos Marinos Kulikovos (centre).

Mažeikių rajono neįgaliųjų centro surengtas 10-asis neįgaliųjų šokių maratonas „Mes kartu – mes tvirti“ į savivaldybės kultūros centro Pramogų salę sukvietė didelį būrį šokių mėgėjų. 33 oficialiai užsiregistravusios šokėjų poros ir nemažai juos palaikančių aistruolių, renginio žiūrovų pasinėrė į keturias valandas trukusį šokių sūkurį. Kartu su mažeikiškiais šoko ir iš Tauragės atvykę bičiuliai, o renginį paįvairino Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos miesto filialo judesio grupė, Mažeikių moksleivių namų šokių studijos „Saulė“ šokėjos, iš Kaliningrado atvykusi profesionali šokėja. 

Ona Kiržgalvienė sako išmokusi džiaugtis gyvenimu nepaisant ligos sukeliamų sunkumų.

Spalio mėnesį minima Pasaulinė artrito diena. Skaičiuojama, kad ši liga pasaulyje diagnozuota apie 1 proc. žmonių, o apie pusė sergančiųjų tampa neįgaliais. Patirtimi, kaip jaučiasi sergantieji šia liga, kaip susitaikyti su ištikusia negalia, pasidalijo vilnietė Ona Kiržgalvienė. 

Beveik 30 Lietuvos įmonių pasirašė „Įvairovės chartiją“, kuria įsipareigojo skatinti įvairovę darbo vietose.

Daugiau nei 20 Lietuvoje veikiančių įmonių pasirašė „Įvairovės chartiją“, kuria įsipareigoja skatinti įvairovę ir mažinti diskriminaciją darbo vietoje visais Lygių galimybių įstatyme numatytais pagrindais, taip pat ir dėl negalios. „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis (37 proc.) žmonių mano, jog Lietuvoje paplitusi diskriminacija darbo vietoje dėl negalios. O daugiau kaip pusė (57 proc.) gyventojų įsidarbindami yra patyrę diskriminaciją dėl amžiaus. 

1988 metais įkurtos Lietuvos invalidų draugijos pirmininku išrinktas Jonas Mačiukevičius.

1988 metų rugsėjo 28 d. Vilniuje įvyko steigiamasis Lietuvos invalidų draugijos suvažiavimas. Kelias dešimtis į jį susirinkusių žmonių delegavo miestuose bei rajonuose pradėjusios kurtis invalidų draugijos, o iš ten, kur jų dar nebuvo, neįgaliesiems atstovauti paskirtus pasiuntinius atsiuntė to meto rajono valdžia – vykdomieji komitetai. Suvažiavimo delegatai įkūrė Lietuvos invalidų draugiją, rašytoją Joną Mačiukevičių išrinko jos pirmininku, priėmė nutarimą, kuriame išdėstė artimiausius savo veiklos uždavinius.
Prisiminkime drauge, kaip steigiamasis Lietuvos invalidų draugijos suvažiavimas užsifiksavo jo dalyvių atmintyje.

Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynių direktorius Ignas Mačiukas nugalėtojams išdalijo 60 medalių komplektų.

S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras, visiems geriau žinomas kaip Kauno sporto halė, jau yra tapęs neįgaliųjų sporto entuziastų traukos centru. Kiekvieną rudenį į čia rengiamas Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynes suplūsta šimtai įvairaus amžiaus, skirtingų negalių aktyviai gyventi pasiryžusių žmonių. Atsakomybę organizuoti šias žaidynes Kūno kultūros ir sporto departamentas jau vienuoliktus metus iš eilės patiki Kauno miesto neįgaliųjų draugijai ir jos pirmininkui Ignui Mačiukui.