Lietuvos neįgaliųjų forumo surengtoje spaudos konferencijoje savo nuomonę dėl neįgaliųjų įdarbinimo išsakė nevyriausybinių asociacijų vadovai: Sigitas Armonas, Dana Migaliova, Jelena Ivančenko.

Diskusijos dėl Socialinių įmonių įstatymo peraugo į svarstymus apie visos neįgaliųjų įdarbinimo sistemos pokyčių būtinybę. Vis garsiau kalbama apie galimybes išsivaduoti iš valstybės subsidijuojamų įmonių įtakos ir įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, užsiimti kiekvieno žmogaus kompetenciją, galimybes ir poreikius atitinkančia veikla. Kas paskatino imtis ryžtingų pokyčių? Apie tai plačiai diskutuota Lietuvos neįgaliųjų forumo inicia­tyva surengtoje spaudos konferencijoje. 

Konferencijos dalyviai gerai įvertino LND pirmininkės ir valdybos darbą.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) asocijuotų narių metinis susitikimas – gegužės mėnesį rengiama ataskaitinė konferencija – ne tik žvilgsnis į praėjusius metus, bet ir naujų veiklų aptarimas, kylančių problemų įvardijimas, pasidalijimas gerąja patirtimi. Tad ir šį kartą į Šventosios reabilitacijos ir mokymų centrą iš visos Lietuvos susirinkę neįgaliųjų draugijų pirmininkai ne tik išklausė ataskaitinį pranešimą bei finansinę ataskaitą, gerai įvertino LND pirmininkės ir valdybos darbą, bet ir daug dėmesio skyrė diskusijoms, kaip pateisinti žmonių su negalia lūkesčius, išlaikyti reikalingos ir svarbios, jų teises ginančios organizacijos vardą.

Akcijos „Draugystė veža“ dalyviai susitiko su Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavusia grupe „Fusedmarc“.

Draugystė tarp negalios paliestųjų ir jos neturinčiųjų gali būti nuoširdi, tvirta ir kupina nuotykių – tokia buvo „Baltijos ugdymo centro“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu surengtos akcijos „Draugystė veža“ idėja. Jos kulminacija – 5 porų kelionė į „Eurovizijos“ konkursą Kijeve. 

Kristina ir Martynas, nepaisant savo negalių, nori būti savarankiški ir patys priimti sprendimus.

Asmeninio asistento pagalba negalią turintiems žmonėms suteikia geresnę gyvenimo kokybę – atveria galimybę gyventi oriai ir savarankiškai, jaustis visateisiu visuomenės nariu. Apie tai, ką daryti, kad ši pagalba būtų prieinama ir mūsų šalyje, minint Europos savarankiško gyvenimo dieną kalbėta Prezidentūroje surengtoje konferencijoje. Ją organizavo Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) kartu su Švedijos institutu.

Į įspėjamąjį mintingą susirinko apie porą šimtų socialinėse įmonėse dirbančių žmonių.

Pasklidus žiniai, kad Seimas priėmė svarstyti naują Socialinių įmonių įstatymo projektą, per šias įmones nusirito nerimo banga. Pastaruoju metu buvo nemažai kalbama apie fiktyviai neįgaliuosius įdarbinančias ir socia­linių įmonių statusu piktnaudžiaujančias bei iš žmonių su negalia įdarbinimui skirtos valstybės paramos pelnus susikraunančias įmones. Įstatymo rengėjų teigimu, reikėjo ne tik užkirsti kelią tokiai nesąžiningai veiklai, bet ir sukurti kuo palankesnes sąlygas neįgaliesiems įsidarbinti, padėti jiems įsitraukti į atvirą darbo rinką. Vis dėlto daugelis neįgaliųjų išsigando: ar neatsitiks taip, kad socialinės įmonės užsidarys, o jie neteks darbo. Šį nerimą atspindėjo ir į prie Seimo surengtą įspėjamąjį mitingą neįgaliųjų atsivežti plakatai: „Lietuvai neįgaliųjų nereikia?“, „Neatimkite iš mūsų darbo vietų“, „Kodėl mus skriaudžiate?“, „Patys gyvenkite iš pašalpų, mes norime dirbti“. 

Vilijos Blinkevičiūtė kvietimu Europos Parlamente viešėjo grupė Linkuvos gimnazijos mokinių ir mokytojų.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, mūsų šalies, kaip ir visų 28 bendrijai priklausančių valstybių, atstovai renkami į Europos Parlamentą. Lietuvai šiuo metu jame atstovauja 11 europarlamentarų. Sulaukusi 100 tūkst. šalies gyventojų palaikymo, jau ant­rą kadenciją jame dirba Vilija Blinkevičiūtė. 8-erius metus ji vadovavo Socia­linės apsaugos ir darbo ministerijai (prieš tai dar 6-erius dirbo viceministre). Nuo šios srities ji nenutolo ir Briuselyje. Tuo galėjo įsitikinti jos kvietimu Europos Parlamente apsilankę socialinėje srityje dirbantys lietuviai.