16
Š, Lap
9 Nauji straipsniai

„Ypatingas grožis“ – projektas, leidęs pamatyti iš vidaus spinduliuojančią šviesą

Sandra Ragaišytė – projekto „Ypatingas grožis“ modelis.

Integracijos keliu
Nustatymai

Idėja atskleisti negalią turinčių, juos globojančių žmonių grožį, jų vidinę stiprybę Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkei Editai Navickienei kilo neatsitiktinai. Dvi neįgalias dukras auginanti moteris puikiai suvokė, kaip svarbu neįgaliajam jaustis tokiam pačiam, kaip ir visi. Sumanę vizualinį projektą, idėjos autoriai atsidūrė prieš rimtą iššūkį. Modeliai turi atitikti tam tik­rus grožio kriterijus. Ar gali su jais lygintis žmonės su negalia? Gali! – patvirtino daugiau kaip šimtas prieš fotoobjektyvus stojusių ir stigmas sulaužiusių neįgaliųjų, projekto „Ypatingas grožis“ dalyvių. 

„Norėjo pamatyti tikrą žmogų“

Kvietimą prisijungti prie projekto „Ypatingas grožis“ uteniškė Sandra Ragaišytė rado socia­liniame tinkle „Facebook“. Šį iššūkį mergina priėmė ilgai nesvarsčiusi. „Kodėl gi nepabandžius?“ – prisiminė tąsyk pagalvojusi. Ir pabandė: užpildė anketą, įkėlė keletą nuotraukų. „Noriu prisidėti prie gražaus jūsų organizuojamo projekto. Ir dar kartą visuomenei įrodyti, kad neįgalusis toks pat žmogus kaip ir visi“, – išsiųstoje anketoje parašė ji.

Iš projekto organizatorių gavusi patvirtinimą, tolesnę jo eigą Sandra priėmė kaip smagų nuotykį. Fotografuotis mėgstanti mergina jau buvo išbandžiusi vieną mėgėjišką fotosesiją, todėl labai magėjo patirti, kuo ji skirsis nuo profesionalaus fotografo darbo.

Prieš fotosesiją Sandra nejautė jokio nerimo. Gal todėl, kad ji vyko įprastoje aplinkoje, o gal todėl, kad ją fotografavo kraštietis – uteniškis Aurelijus Tumulevičius. „Nors susitikom pirmą kartą, atrodė, kad esam seni pažįstami“, – prisimena Sandra. Pasak jos, su profesionaliu fotografu dirbti buvo labai paprasta ir lengva. Sutapo ir jų požiūris į gyvenimą, ir fotosesijos vizija. Drauge nusprendė – ji bus natūrali ir tikra.

Nors projekto organizatoriai modeliams buvo sudarę sąlygas pasinaudoti grožio specialistų (kirpėjų, vizažistų) paslaugomis, Sandrai jų neprireikė. Mergina juokauja: kaip su šukuosena ir makiažu ji būtų atrodžiusi žydinčio sodo fone? Tad pati ir pasigražino, ir drugeliais išmargintą suknelę išsirinko. Sandra pasakoja, kad ir pozuoti jai nereikėję. Fotografas prašė elgtis natūraliai, būti savimi. „Manau, jis norėjo pamatyti tikrą žmogų“, – sako „Ypatingo grožio“ modelis.

Sandra išties žavi savo tik­rumu. Visada linksma, besišypsanti ji tarytum spinduliuoja vidinę šviesą. Tai, kad jos ūgis – vos 1 metras 30 centimetrų (achondroplazija vadinama negalia lydi nuo vaikystės) merginai netrukdo džiaugtis gyvenimu, būti įvykių sūkuryje. „Dabar jau beveik nebekreipiu dėmesio į aplinkinių reakciją dėl savo žemo ūgio (tiesa, kartais skauda), – pasakoja Sandra. – Man labai liūdna, kad tėveliai vaikams nepaaiškina, jog tai negalia. Jie tiesiog vaiką nutempia, pasakę, kad taip negalima kalbėti. O vaikams, manau, reikia paprastai paaiškinti, kas ir kaip yra. Kai jie manęs paklausia, kodėl aš maža, visada jiems pasakau, kad turiu negalią. Ir jie puikiai supranta, daugiau klausimų nebekyla.“

Dalyvavimas projekte Eglei Laurinaitytei buvo smagus nuotykis.

Modeliais tapo ir sunkiausios negalios žmonės

E. Navickienė džiaugiasi, kad į projektą įsitraukė įvairias, netgi labai sunkias, negalias turintieji. Modeliais tapo ir gulintys žmonės. Kai kurių teko laukti grįžtančių net iš reanimacijos skyrių.

Šiaulių rajone, Kairiuose, gyvenanti Nadežda Urba atvira: jos sūnui Arnoldui dabar 25-eri. Gimdymo traumos pasek­mės – negailestingos. Dukart apie kaklą apsivijusi virkštelė Arnoldui lėmė amžiną vaikystę. Visiškai paralyžiuotas vaikinas tik guli, nekalba, pats nevalgo.

Tačiau E. Navickienės paskatinta įsitraukti į projektą Nadežda nedvejodama sutiko. Ji atsisakė Editos pasiūlymo nuotraukoje atspindėti tik rateliuose įsitaisiusio sūnaus siluetą. Motina Arnoldo negalios neslepia ir nesivaržo. Kairių gyvenvietės žmonės dažnai mato ją su sūnumi vaikštinėjančią, kaimynai nevengia užsukti į jų namus. Nors Arnoldas ir nekalba, tačiau Nadežda tikina mananti, kad jis viską supranta, tik negali pasakyti. Jam patinka, kai kas pakalbina, nebijo svetimų žmonių. Vienai kitai valandai Nadežda ramiai gali palikti Arnoldą kaimynės globai ir išsprūsti į teatrą ar koncertą. Sūnui gyvenimą paskyrusi moteris tokias akimirkas labai brangina.

Nadežda su Arnoldu kaip nors ypatingai fotosesijai nesiruošė. Vaikinui neprireikė nei kirpėjos, nei vizažistės. Apsisprendusi likti sūnaus šešėlyje, ir motina grožio specialistų paslaugomis nesinaudojo. Nepilną valandą trukusioje fotosesijoje profesionalus fotografas Rolandas Parafinavičius juos įamžino gamtos apsuptyje. Apie 30 kilogramų tesveriantį sūnų Nadežda paėmė ant rankų, prisėdo su juo ant suoliuko, įsitaisė ant žolytės. Pasak Nadeždos, Arnoldas buvo patenkintas, nereiškė jokių neigiamų emocijų.

N. Urba labai patenkinta, kad projekto iniciatoriai buvo atviri ir sunkiausią negalią turintiesiems. „Jie irgi žmonės. Savaip gražūs ir unikalūs, – sako Nadežda. – Svarbu, kad žmonės ir juos matytų.“

Nadežda neslepia, kad visuomenės supratimo ir tolerancijos dar labai trūksta. Prieš kurį laiką ji Arnoldą vežiodavo į dienos centrą, bet pastaruosius šešerius metus jiedu dienas leidžia namuose, nes centro darbuotojams vaikino negalia pasirodė per sunki, kad galėtų su juo dirbti. Gerai, kad nors „Vilties“ bendrija Arnoldo neišskiria – jau porą vasarų kartu su visais jiedu galėjo pasidžiaugti jūra.

Nadežda Urba su sūnumi Arnoldu džiaugiasi jūra.

Gyvenimas kupinas netikėtų galimybių

26-erių tauragiškę Eglę Laurinaitytę negalia lydi nuo vaikystės – ji gimė su stuburo išvarža. Paauglystėje dar stengėsi vaikščioti, tačiau negalia vis labiau riboja merginos judesius. Namuose ir dabar pakyla iš vežimėlio, tačiau į ilgesnes keliones be ratelių leistis jau nedrįsta. Savo negalios Eglė nesureikšmina. Pasak jos, ir rateliuose žmogus gali gyventi įdomiai bei turiningai. Tereikia to norėti. Mergina juokauja, kad nė vienas didesnis renginys Tauragėje be jos neapsieina. Bendrauti mėgstanti Eglė sako besistengianti iš gyvenimo pasiimti visas jo siūlomas galimybes, mėgaujasi naujais įspūdžiais.

Projektas „Ypatingas grožis“ tapo dar viena proga įsitikinti – gyvenimas kupinas netikėtų galimybių. Apie projektą Eglė sužinojo internete perskaičiusi jo iniciatorių kvietimą. Mergina prisimena ilgokai dvejojusi. „Idėja gal ir įdomi, bet ne man. Koks gi iš manęs modelis?“ – svarstė ji.

Ko gero, įsitraukti į projektą Eglė taip ir nebūtų pasiryžusi, jei ne tauragiškis fotografas Sigitas Kancevyčius. Pasiteiravęs Eglės, ar ši yra ką nors girdėjusi apie „Ypatingo grožio“ projektą, pasisiūlė ją nufotografuoti. Tąkart Eglė neprieštaravo. Kaip ir kitąsyk, kai atsitiktinai mieste merginą sutikęs Sigitas pasiūlė ekspromtu surengti fotosesiją. Eglė juokiasi: nebuvo nei specia­liai pasipuošusi, nei kitaip pasiruošusi. Tačiau fotografas nuramino: natūralumas – geriausias pasirengimas.

„Natūrali, kokia esu kasdien, tokia būsiu ir nuotraukose prie bažnyčios, Jūros upės. Ir pozuoti Sigitas neprašė, norėjo, kad viskas būtų kuo natūraliau“, – pasakojo Eglė. Ji neslėpė neįsivaizduojanti, ko gali tikėtis, tad pamatyti savo nuotrauką parodoje bus dar vienas smagus nuotykis.


Parodą pristatys Seime

Daugiau nei metus trukęs ir ne tik po visą Lietuvą pasklidęs, bet Angliją, Airiją pasiekęs socialinis projektas „Ypatingas grožis“ artėja prie pabaigos. Pasak E. Navickienės, projekte dalyvavę fotografai jau atsiuntė beveik visų modelių nuotraukas – ne daugiau kaip po 10 kiekvienas. Iš fotografų ekspertų sudarytos komisijos nariai atrinks po vieną geriausią kiekvieno modelio nuotrauką. Lapkričio 22 d. Seime, Europos informacijos centre, atidaromoje parodoje, kuri čia veiks iki gruodžio 15-osios, bus eksponuota 113 fotografijų. Planuojama, kad kartu su nuotraukomis bus pristatytas ir Ramūno Snarskio sukurtas dokumentinis filmas apie projektą. Jį montuoti bebaigiąs režisierius įsitikinęs: grožis slypi visur, reikia jį pamatyti, suteikti galimybę žmonėms pasijusti laimingiems ir reikalingiems.

Į parodos pristatymą bus pakviesti visi jo dalyviai. Kiekvienam modeliui prisiminimui bus įteikta po kompaktinę plokštelę, kurioje jie ras visas savo fotosesijos nuotraukas.

E. Navickienė pasakoja nesitikėjusi nei tokio didelio modelių susidomėjimo, nei projekto idėjai pritarusių fotografų aktyvumo. 113 modelių įamžino 80 fotografų. Jie susidraugavo su negalią turinčiais žmonėmis, pažino jų gyvenimą. Tarp daugelio fotosesijų dalyvių užsimezgė artimesnis ryšys, jie ir toliau bendrauja. E. Navickienė neslepia – projektą lydi didžiulis pozityvių emocijų proveržis.

„Ypatingą grožį“ atspindinti paroda bus eksponuojama ne tik sostinėje. Projekto sumanytojai tikisi, kad ji apsilankys miestuose, kuriuose gyvena šią idėją palaikę modeliai.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt